Pirmadienį iškilmingoje ceremonijoje Strasbūre kylančios Europos Sąjungos (ES) valstybių vėliavos pažymės naujojo Europos Parlamento (EP) darbo pradžią, jau antradienį išrinkti europarlamentarai pradės 5-erių metų kadenciją. Tarp 720 parlamentarų šiame parlamente daugiau vietų nei anksčiau turės kraštutiniai dešinieji, vis dėlto jiems nepavyko suformuoti antros pagal dydį ar net didžiausios jėgos parlamente, nors tokių ambicijų jie turėjo.
Darbą pradės ir 11 europarlamentarų iš Lietuvos. Net šeši iš jų – EP naujokai: A. Veryga, P. Gražulis, D. Žalimas, P. Saudargas, taip pat ES politikoje patirtį turintys, bet EP dar nedirbę V. Sinkevičius ir V. P. Andriukaitis. Parlamente taip pat dirbs V. Blinkevičiūtė, R. Juknevičienė, A. Kubilius, P. Auštrevičius, W. Tomaszewskis.
Didžiausia šios sesijos intriga – ar pavyks dabartinei Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen būti perrinktai antrajai kadencijai. Jai negavus palaikymo parlamente, ES kiltų politinė krizė, o visas eurokomisarų kabineto formavimas nusikeltų.
LRT.lt apžvelgia svarbiausius pirmosios sesijos akcentus, kaip vyks EP ir EK pirmininkų rinkimai ir į kokias politines frakcijas susibūrę politikai 5-erius metus prisidės prie ES politikos formavimo.
Naujos frakcijos ir kovos dėl įtakos
Šios kadencijos parlamente kraštutiniai dešinieji išstūmė trečioje vietoje įsitaisiusius liberalus „Atnaujinkime Europą“, o jame darbuosis net trys šiai politinei jėgai atstovaujančios frakcijos.
Didžiausia staigmena tapo į trečiąją vietą pagal dydį pakilusių ir Italijos premjerės Giorgios Meloni Europos konservatorių ir reformuotojų frakciją išstūmusių „Patriotų už Europą“ susikūrimas. Tai – Vengrijos premjero Viktoro Orbano projektas, kuris suvienijo jėgas su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija ir buvusio čekų premjero Andrejaus Babišo Čekijos centristų frakcija.
Į frakciją EP susijungę politikai pasirašė „patriotinį manifestą“, pagal kurį, anot V. Orbano, Europai žadama „taika, saugumas ir vystymasis“, o ne „karas, migracija ir sąstingis“, kuriuos pagal jį atnešė „Briuselio elitas“.
Trečiąja pagal dydį jėga „patriotams“ padėjo tapti prie jų prisijungę euroskeptikės Marine Le Pen vedami Identiteto ir demokratijos politikai. Frakcijos vedliu tapo Prancūzijos ministru pirmininku siekęs tapti 28-erių Jordanas Bardella, kuris tokios galimybės neteko po nesėkmingai kraštutiniams dešiniesiems pasibaigusių Prancūzijos parlamento rinkimų.
V. Orbanas turėjo dar didesnių ambicijų – prisijungti ir G. Meloni vedamus Europos konservatorius ir reformuotojus, taip pat prisikviesti jokiai frakcijai nepriklausančius politikus ir taip tapti stipriausia dominuojančia jėga parlamente, tačiau planas žlugo pasipriešinus G. Meloni.
„Manau, kad yra kuriamas jos, kaip pasaulio lyderės, įvaizdis. Ji supranta, kad tiek namuose, tiek tarptautinėje arenoje santykiai su V. Orbanu jai nepadės, kalbant apie politinę ateitį. Todėl ji žaidžia labai atsargiai, kad nebūtų per daug kraštutinė, būtų labiau nuosaiki, kad nesusilygintų su jais, bet tuo pačiu metu neatsisakytų ir savo principų“, – sako Briuselyje veikiančio politinės analizės centro „Friends of Europe“ analitikas Dharmendra Kanani.
Pačiai G. Meloni buvo kilusi didelė rizika prarasti įtaką parlamente, mat šiai frakcijai priklausantys Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ politikai svarstė prisijungti prie V. Orbano „patriotų“, tačiau politikei pavyko krizę suvaldyti. Taigi būtent jos vedama kraštutinės dešinės Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija – ketvirtoji parlamente.
Šios „Patriotų už Europą“ grupės tikslas nėra būtinai daryti įtaką teisės aktams. Nors jie galės balsuoti prieš kai kuriuos teisės aktus, iš esmės jiems svarbiausia turėti didelį megafoną ir kelti triukšmą dėl to, kur eina ES.
Eddy Waxas
Briuselyje įtakingo dienraščio „Politico“ žurnalistas, rašantis EP temomis, Eddy Waxas sako, kad tradicinės frakcijos sieks veikti kaip atsvara kraštutinių jėgų partijoms.
„Jos užblokuos jiems galimybę užimti bet kokius atsakingus postus parlamente, pavyzdžiui, vadovauti komitetams. Bet iš tiesų manau, kad, pavyzdžiui, šios „Patriotų už Europą“ grupės tikslas nėra būtinai daryti įtaką teisės aktams. Nors jie galės balsuoti prieš kai kuriuos teisės aktus, iš esmės jiems svarbiausia turėti didelį megafoną ir kelti triukšmą dėl to, kur eina ES“, – sako jis.
Pavyzdžiui, kraštutinės dešinės jėgos garsiai skelbia, kad žaliasis kursas yra kenksmingas Bendrijai, dėl to ragina jį atšaukti, tačiau, kaip sako E. Waxas, to padaryti nepavyks: „Atsitiks taip, kad žaliasis kursas labiau pavirs pramonės strategija, kuri bus daugiau orientuota į tai, kaip ES pramonę geriau paruošti klimato kaitai, pagerinti žaliąsias technologijas, užtikrinti prieigą prie svarbiausių žaliavų. Iš esmės, kad ekologinis perėjimas būtų vykdomas kartu su stambiuoju verslu.“
Nes iš tikrųjų jie tik kelia triukšmą, kad atitrauktų mūsų dėmesį nuo realių problemų.
Dharmendra Kanani
Jam pritaria ir D. Kanani: „Trijų naujų kraštutinių dešiniųjų partijų poveikis priklausys tik nuo centro dešinės ir centro kairės veiksmingumo, įsitraukimo į svarbiausius politikos klausimus, kurie išties svarbūs, o ne įsitraukimo į diskusiją su jomis apie tai, kas yra teisinga, o kas ne. <...> Nes iš tikrųjų jie tik kelia triukšmą, kad atitrauktų mūsų dėmesį nuo realių problemų, kurios svarbios žmonėms Europoje, kalbant apie darbo vietas, sveikatą, skaitmenizaciją, klimato kaitą ir pan. Jeigu centro kairės ir dešinės politikai užims minėtą poziciją, tos trys partijos turės labai mažai įtakos.“
Penktojoje vietoje – stipriausiai po EP rinkimų nukraujavę liberalai, po jų praradę net 25 narius.
Po jų rikiuojasi taip pat vietų praradę žalieji „Europos laisvasis aljansas“, po to – 9 vietomis paaugusi „Kairės“ frakcija. Mažiausia frakcija tapo naujai susiformavusi „Suverenių tautų Europa“.
Kaip ir praėjusioje kadencijoje, taip ir šioje didžiausia politinė jėga – centro dešinės „Europos liaudies partija“, kuriai priklauso tiek dabartinė EP pirmininkė Roberta Metsola, tiek EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Antroje vietoje – centro kairės „Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas“.
Nauja frakcija Rusijos šešėlyje
Vos praėjusią savaitę susikūrusi kraštutinių dešiniųjų frakcija „Suverenių tautų Europa“ tapo dar viena staigmena šios kadencijos parlamente.
LRT.lt jau rašė, kad didžiąją frakcijos dalį sudaro prieštaringai vertinama Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“, o prie naujos frakcijos prisijungė ir vienas Lietuvos atstovas – EP naujokas Petras Gražulis.
„Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laikoma Rusijai palankiu, euroskeptišku judėjimu, pasisakančiu už aršų imigracijos ribojimą. AfD praeitoje EP kadencijoje priklausė „Identiteto ir demokratijos“ frakcijai, kurios nariai yra ir Prancūzijos kraštutiniai dešinieji „Nacionalinis sambūris“ su Marine Le Pen priešaky.
Tačiau AfD iš „Identiteto ir demokratijos“ frakcijos šįmet buvo pašalinta, vienam iš partijos lyderių Maximilianui Krahui ir jo patarėjams sulaukus Vokietijos teisėsaugos įtarimų dėl ryšių su Rusija ir Kinija.
E. Waxas LRT.lt pabrėžia, kad tokių euroskeptiškų politikų parlamente visada būdavo, tačiau ši į frakciją susibūrusi grupė – itin ekstremali.
„Tai tikrai radikaliausia dešiniosios pakraipos grupė, kokia kada nors egzistavo Europos Parlamente. Tai ne tik euroskeptikai, ne tik labai kategoriški, kieti politikai. Žinote, tai išties labai pavojingi žmonės, kurie dėl savo radikalumo netgi buvo pašalinti iš kitų kraštutinių grupių parlamente. Kai kurie atskirų politikų komentarai, pavyzdžiui, apie Antrąjį pasaulinį karą, SS – pernelyg ekstremalūs. Štai kodėl „Alternatyva Vokietijai“ buvo net išmesta iš tuometinės Identiteto ir demokratijos partijos“, – teigia jis.
Visgi E. Waxas atkreipia dėmesį, kad tai pati mažiausia frakcija, kurios pagrindą sudaro naujai išrinkti europarlamentarai.
„Taigi dar pažiūrėsime, ar jie apkritai sugebės išsilaikyti kartu, nekalbant apie tai, ar apskritai turės kokią nors įtaką“, – sako jis.
Sudėtingas išbandymas Ursulai von der Leyen
Pirmas darbas, jau antradienį (liepos 16 d.) į pirmąją sesiją susirinkusiems parlamentarams, – išrinkti naująjį EP pirmininką. Savo kandidatus šioms pareigoms gali siūlyti politinės grupės arba grupės, kuriose yra ne mažiau kaip 36 EP nariai, o pareigos atiteks kandidatui, surinkusiam absoliučią balsų daugumą slapto balsavimo metu.
Tikėtina, kad 2,5 metų kadencijai bus perrinkta dabartinė pirmininkė, maltietė Roberta Metsola. Po 2,5 metų, pagal susitarimą tarp dviejų didžiausių rinkimus laimėjusių partijų – konservatorių ir socialdemokratų, EP postas turėtų atitekti socialdemokratų politikui.
Iš karto po balsavimo EP nariai išrinks 14 pirmininko pavaduotojų, vėliau 5 kvestorius. LRT.lt žiniomis, kol kas tarp pretendentų į pavaduotojus Lietuvos politikų pavardžių nėra.
Vis dėlto didžiausia intriga – ketvirtadienį (liepos 18 d.) vyksiantys EK pirmininko rinkimai. Birželio gale teikti vokietės U. Von der Leyen kandidatūrą antrajai kadencijai Europos Vadovų Taryboje (EVT) sutarė ES šalių lyderiai, tačiau, kad būtų patvirtinta, slaptame parlamento balsavime ji turi surinkti mažiausiai 361 balsą.
Tokiame balsavime 2019-aisiais ji buvo išrinkta turėdama tik 9 balsų persvarą, todėl jos perrinkimas iki šiol išlieka mįslė. Skaičiuojant grynai matematiškai, balsų jai turėtų užtekti, tačiau neaišku, kaip elgsis dalis socialdemokratų, nepatenkinti flirtu su G. Meloni konservatoriais ir reformuotojais, taip pat ar sulauks žaliųjų palaikymo.
Jeigu parlamentas perrinkimui nepritars, ES gali kilti politinė krizė, o Europos Vadovų Taryba per mėnesį turėtų susirinkti Briuselyje tartis dėl naujos kandidatūros.
Tai reikštų, kad stipriai nusikeltų naujos sudėties Europos Komisijos darbas, šalims tektų iš naujo derėtis neoficialiai jau pradėtas derybas dėl būsimų komisarų ir portfelių. Didelė tikimybė, kad Lietuvos eurokomisarą tokiu atveju turėtų siūlyti jau nauja po spalį įvyksiančių Seimo rinkimų sudaryta Vyriausybė.
Vis dėlto D. Kanani mano, kad U. von der Leyen sulauks parlamento palaikymo ir politinės krizės bus išvengta.
„Manau, patyrę politikai ir partijų grupių lyderiai padarys viską, ką gali, kad išvengtų politinės krizės, nes tai nebūtų gerai Europos rinkai, tai nebūtų gerai euro zonai, kai turime didžiausias skolas istorijoje. Taigi tas sprendimų priėmėjų suvokimas, kad negalime sau leisti dabar turėti neramios Europos, ir lems, kad sprendimas bus priimtas“, – sako jis.
Be to, atkreipia dėmesį, U. von der Leyen, su keliomis išimtimis, gerai vertinama tarp šalių narių, kurios norėtų stabilumo ir ES politikos tęstinumo.
„Ji vadovavo ES ir Europos Komisijai svarbiausių krizių per pastaruosius 50 metų metu ir tikrai nėra taip, kad dirbo blogai. Žmonės gali kritikuoti dėl daugelio dalykų, bet, įsivaizduokite, vos per pirmus 6 kadencijos mėnesius jai teko spręsti kovido krizę, vėliau energetikos krizę, karą kaimynystėje ir t. t. Niekas nėra tobulas, tobulumas gali būti gėrio priešas, bet ji tą laivą grakščiai išvairavo ir tam tikra prasme sukūrė kitokios pobūdžio ES prekių ženklą pasaulinėje arenoje, ko nepadarė kiti, parodė savo autoritetą, kad sugeba derėtis, spręsti problemas ir būti brandi politikė“, – sako jis.
Ryžtas toliau remti Ukrainą
Trečiadienį europarlamentarai kartu su EK pirmininke ir EVT pirmininku Ch. Micheliu aptars pastarosios Europos Vadovų tarybos rezultatus, taip pat balsuos dėl nuolatinių komitetų, pakomitečių ir delegacijų skaičiaus bei jų dydžio. Vis dėlto jų sudėtis bus paskelbta tik penktadienį.
Taigi nors pirmoji sesija skirta steigiamiesiems sprendimams priimti – pirmininkams išsirinkti, pagrindiniams valdymo organams patvirtinti, vis dėlto į ją įtrauktas ir pirmasis politinis failas – rezoliucija dėl paramos Ukrainai.
Taip šia neįpareigojančia rezoliucija naujasis parlamentas nori pademonstruoti ryžtą išlaikyti tvirtą paramą Ukrainai.
„Rusijai intensyvinant Ukrainos civilinės infrastruktūros, įskaitant ir Ukrainos didžiausios vaikų ligoninės, bombardavimą, EP frakcijų pirmininkai įvertins ES paramos Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos mastą ir nubrėš naujo Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu. Tikimasi, kad EP nariai toliau tvirtai rems Ukrainą“, – rašoma parlamento puslapyje.
Tikėtina, kad diskusijoje dėl rezoliucijos dalis europarlamentarų pasinaudos proga išreikšti kritiką pirmininkavimą ES Tarybai perėmusios Vengrijos premjerui V. Orbanui, kuris vyko į Maskvą kalbėtis su V. Putinu, vėliau lankėsi Kinijoje.
Daugelis šalių narių dėl to svarsto galimybę boikotuoti tradicinius ministrų susitikimus, kai jie bus rengiami Vengrijoje. Kaip praėjusią savaitę skelbė BNS, jų šaltinių duomenimis, Lietuva, Latvija bei Estija jau nusprendė nedalyvauti Budapešte organizuojamose neformaliose tarybose ministrų lygiu, tačiau viceministrus siųsti galės. Atstovavimą susitikimuose Vengrijoje mažina ir didžiosios ES narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.
