Guminės kulkos, ašarinės dujos, vandens patrankos, policijos lazdos ir kitos represinės priemonės.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.
Protestuotojai, žurnalistai ir kiti asmenys, įskaitant opozicijos politikus, dalyvavę masinėse demonstracijose Tbilisyje dėl prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo projekto, per pastarąsias tris dienas arba patys patyrė jų poveikį, arba liudijo jį matę.
Sakartvelo valdžios institucijų teigimu, riaušių malšinimo taktika buvo pateisinama, o kalbant apie gumines kulkas, neigė, kad jos buvo naudojamos, nors užfiksuotos žaizdos ir įvykio vietoje rastos gilzės, regis, liudija, kad tokios priemonės buvo taikytos.
Tiesą sakant, yra nemažai atvejų, kai „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) reporterių užfiksuoti arba socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdo įrašai iš gegužės 1 ir 2 dienomis Tbilisyje vykusių mitingų, taip pat aukų ir liudininkų, įskaitant žurnalistus, pasakojimai RFE / RL Sakartvelo tarnybai, prieštarauja oficialiems pareiškimams.
Gegužės 2 d. ryte vidaus reikalų viceministras Aleksandras Darachvelidze pareiškė, kad teisėsaugos institucijos „nenaudojo guminių kulkų, nors buvo pakankamai teisinių priežasčių jas panaudoti“. Teigiama, kad šalies Specialiųjų tyrimų tarnyba aiškinasi, ar prieš demonstrantus nebuvo panaudota perteklinė jėga.
Tačiau keli žmonės pasakojo, kad gegužės 1 d. buvo sužeisti guminėmis kulkomis, o kai kurie net rodė savo žaizdas. Pranešimuose taip pat teigiama, kad protestuotojus puolė ne tik policija ir specialiosios pajėgos, bet ir neatpažinti kaukėti asmenys.
Dešimtys tūkstančių žmonių jau daugiau nei dvi savaites išeina į Tbilisio gatves protestuoti prieš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ stumiamą vadinamąjį „užsienio agentų“ įstatymą.
Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga, kuri gruodį suteikė Sakartvelui kandidato statusą, kritikavo įstatymo projektą ir teigė, kad jis gali blokuoti Sakartvelo pažangą, siekiant integracijos į ES. Jei jis būtų priimtas, daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio gaunančios organizacijos ir grupės privalėtų registruotis kaip „užsienio įtakos agentai“.
Panašu, kad „Sakartvelo svajonei“ ir jos sąjungininkams pakaks balsų atmesti prezidentės Salomės Zurabišvili pažadėtą veto, jei, kaip tikimasi, gegužės 17 d. įstatymas bus priimtas per trečiąjį svarstymą.
Kritikų teigimu, įstatymo projektas labai primena Rusijoje galiojančius teisės aktus. 2012 m. priimtas Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas pirmiausia buvo orientuotas į nevyriausybines organizacijas ir žmogaus teisių gynimo grupes, o vėliau jo taikymo sritis buvo išplėsta, įtraukiant žiniasklaidos organizacijas, pavienius žurnalistus, „YouTube“ vaizdaraštininkus ir kitus asmenis, kurie gauna pinigų iš užsienio.
Protestams Tbilisyje plečiantis ir policijos taktikai griežtėjant, JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas išreiškė susirūpinimą dėl Sakartvelo valdžios institucijų elgesio su protestuotojais. „Esu susirūpinęs dėl pranešimų apie nereikalingą ir neproporcingą teisėsaugos darbuotojų jėgos naudojimą prieš demonstrantus ir žiniasklaidos darbuotojus Sakartvelo sostinėje Tbilisyje šią savaitę“, – sakė jis.
Šūvis į akį
Gegužės 1 d. Sakartvelo sostinėje vykusio mitingo metu 24 metų Niką Demurišvilį greitosios pagalbos automobilis išvežė į ligoninę, nes jam buvo sužalota dešinioji akis.
„Regėjimas nepažeistas, tačiau sumušimas stiprus. Iš tyrimo ultragarsu nebuvo aiškus visas [sužalojimo] mastas. Tik po nuodugnios apžiūros bus galima tiksliau pasakyti, kiek tai rimta.... Jam taip pat buvo prakirstas antakis, prireikė aštuonių siūlių“, – RFE / RL Sakartvelo tarnybai sakė nukentėjusiojo žmona Mari Džochadzė.
Anot M. Džochadzės, jos vyras mano, kad į jį pataikė guminė kulka, kurios smūgis nusviedė jį į už nugaros stovėjusią minią.
Rimtesnių sužeidimų N. Demurišviliui pavyko išvengti greičiausiai dėl to, kad nešiojo akinius. „Bent jau akiniai jį apsaugojo. Antraip kulka būtų pataikiusi tiesiai į akį“, – sakė M. Džochadzė ir pridūrė, kad jos vyras buvo sužeistas tuo metu, kai bandė padėti kitiems mitingo dalyviams atsitraukti, policijai paleidus ašarines dujas.
Apie vyro sužalojimą M. Džochadzė sužinojo 23.15 val. iš tiesioginės demonstracijos transliacijos per televiziją. Nepaisydamas gydytojų patarimo, N. Demurišvilis paprašė išleidžiamas iš ligoninės ir gegužės 2 d. buvo išrašytas.
Vienas iš opozicinės grupės „Girči-Daugiau laisvės“ lyderių Cotne Koberidzė teigia, kad to paties mitingo metu guminės kulkos jam pataikė į ranką ir liemenį.
„Nesupratau, kaip tai įvyko, kaip vienu metu į mane pataikė dvi [guminės kulkos]. Man bėgo kraujas“, – RFE / RL sakė C. Koberidzė ir pridūrė, kad jam pirmąją pagalbą suteikęs gydytojas iš žaizdos ištraukė „mažą guminį kamuoliuką“. C. Koberidzės teigimu, jį gydę medikai neleido jam pasilikti šio daikto kaip „suvenyro“.
Anot C. Koberidzės, gumines kulkas primenantys objektai į jį pataikė tuo metu, kai jis buvo prie šoninio įėjimo į parlamento pastatą Čitadzės gatvėje. Politikas sako, kad gavęs pranešimą, jog saugumo pajėgos prieš protestuotojus naudoja ašarines dujas, nusprendė vykti į protesto vietą, tikėdamasis padėti tiems, kam jo pagalbos gali prireikti.
„Guminės kulkos tikrai pavojingos, ypač, jei pataiko į akį. Man pasisekė, kad pavyko to išvengti“, – sakė C. Koberidzė.
Pastaraisiais metais žmogaus teisių grupės ne kartą įspėjo, kad valdžios institucijos vis dažniau naudoja gumines kulkas, – 2019 m. jas panaudojusi Sakartvelo policija sukėlė visuomenės pyktį, šalyje sparčiai augant politinei įtampai.
Nepaisant valdžios institucijų bandymams paneigti, kad pastarojo meto protestuose taip pat naudojamos šios priemonės, vaizdo įrašai ir protestų dalyvių liudijimai, įskaitant ir surinktus RFE / RL Sakartvelo tarnybos, prieštarauja šiems teiginiams.
Konstantinas Čachunašvilis parodė žymes ant rankos ir kojos, kurias, pasak jo, paliko gegužės 1 d. Tbilisyje vykusio protesto metu į jį pataikiusios guminės kulkos. „Stovėjau Balandžio 9-osios gatvėje ir šviečiau lazeriu“, – pasakojo K. Čachunašvilis, turėdamas omenyje netoli parlamento pastato esančią gatvę.
Kaip ir kiti liudininkai, jis teigė, kad saugumo pajėgos pradėjo šaudyti guminėmis kulkomis po to, kai prieš protestuotojus buvo panaudotos ašarinės dujos, taip dar labiau padidindamos įtampą.
„Išgirdau šūvio garsą, o kai pamačiau, kad man iš rankos bėga kraujas, supratau, kad į mane pataikė kulka. Eidamas netrukus pajutau, kad suskaudo koją. Pasilenkęs pastebėjau, kad mano kelnės suplėšytos, o kojoje žaizda“, – RFE / RL pasakojo K. Čachunašvilis.
K. Čachunašvilis prisipažįsta, kad jam sunku patikėti, jog Sakartvelo valdžios institucijos neigia naudojusios gumines kulkas. „Gegužės 1 d. mitinge gumines kulkas matė daug žmonių, – sakė jis. – Aš esu žurnalistas!“
Ne tik demonstracijų dalyviai, bet ir jas nušvietę žiniasklaidos atstovai teigė tapę Sakartvelo saugumo pajėgų taikiniais.
Sakartvelo naujienų portalo „iFact“ žurnalistas Robi Zaridzė pranešė gegužės 1 d. apie 4 val. ryto buvęs sumuštas, jo žodžiais tariant, specialiųjų pajėgų pareigūnų. R. Zaridzės teigimu, vienas iš vadinamųjų „robokopų“ (taip protestuotojai praminė riaušių malšinimo įranga ginkluotus saugumo pajėgų atstovus) staiga sugriebė jį už rankos ir nusitempė prie grupelės kolegų.
Anot R. Zaridzės, jis buvo mušamas per kojas ir rankas, keikiamas įžeidžiančiais žodžiais, o bandymai paaiškinti, kad yra žurnalistas, pareigūnų nesustabdė. „Pasibaigus egzekucijai, vienas iš jų mane pakėlė. Aš paklausiau to paties: „Kodėl? Už ką? Aš juk nieko blogo nepadariau“, – RFE / RL pasakojo R. Zaridzė.
Iš pradžių norėję paleisti sumuštą žurnalistą (pasak R. Zaridzės, jam buvo sužalota galva ir prakirsta lūpa), saugumo pareigūnai persigalvojo. „Suimkime jį. Priverskime verkti ir jo motiną“, – R. Zaridzės teigimu pasiūlė vienas iš pareigūnų.
R. Zaridzė sako, kad surakintas antrankiais jis buvo įgrūstas į policijos furgoną, kuriame jau buvo „mažiausiai septyni žmonės“. Prieš policininkams atimant ir sudaužant jo išmanųjį telefoną, žurnalistas dar spėjo paskambinti savo kolegai. Jo manymu, dėl šio skambučio jis galiausiai buvo paleistas iš mikroautobuso.
Prieš tai R. Zaridzė sakė, kad jo bandymai furgone parodyti žurnalisto pažymėjimą nesulaukė transporto priemonėje buvusių riaušių policijos pareigūnų dėmesio. „Jie norėjo mane perduoti patruliui, bet toje vietoje patrulio nebuvo“, – RFE / RL sakė R. Zaridzė. Galiausiai jis buvo paleistas netoli bažnyčios, esančios greta parlamento.
Eidamas gatvėmis jis atsitiktinai pastebėjo greitosios pagalbos automobilį. „Jie nuvalė man kraują, sutvarkė žaizdą, užsirašė mano vardą, pavardę, amžių ir mane paleido“, – pasakojo jis ir pridūrė ketinąs pateikti skundą policijai, reikalaujantį ištirti, kaip su juo buvo elgiamasi. R. Zaridzė sako vis dar jaučiąs sumušimo pasekmes.
Žiniasklaidos ombudsmeno, Sakartvelo žiniasklaidos priežiūros nevyriausybinės organizacijos, teigimu, Sakartvelo saugumo pajėgos specialiai taikėsi į protestus nušviečiančius žiniasklaidos atstovus – nuo balandžio 28 d. iki gegužės 1 d. buvo pasikėsinta į 10 žurnalistų, įskaitant R. Zaridzę. Organizacijos atstovai paragino valdžios institucijas skubiai atlikti tyrimą.
Buvęs kareivis sumuštas ir suimtas
60-metis buvęs karys Gia Kikačeišvilis, turintis kovinės patirties ginant Sakartvelą, buvo suimtas gegužės 1 d. po vidurnakčio centrinėje Tbilisio gatvėje – Rustavelio prospekte. Jis buvo išsiųstas į sulaikymo centrą, o jo šeima visą naktį bergždžiai jo ieškojo. G. Kikačeišvilio teigimu, prieš suėmimą specialiųjų pajėgų pareigūnai prieš jį fiziškai smurtavo.
Saugumo pajėgos nutempė G. Kikačeišvilį atokiau nuo grupės protestuotojų ir agresyviai, nevengdami keiksmažodžių, klausinėjo, ką jis su jais veikė, – sako G. Kikačeišviliui atstovaujanti Socialinio teisingumo centro advokatė Mariam Pataridzė.
„Jo veidas sužalotas, nosis patinusi, akis sumušta. Taip pat ant jo kūno – pečių ir rankų srityse – yra mėlynių. Ant rankų yra įbrėžimų“, – sakė M. Pataridzė. Anot advokatės, jos klientas buvo apkaltintas „kelio blokavimu“, nors šis kaltinimas, jos nuomone, yra absurdiškas.
G. Kikačeišvilio sūnus, šiuo metu užsienyje gyvenantis žurnalistas Tamaras Kikačeišvilis, RFE / RL sakė, kad gegužės 1 d. rytą buvo įsilaužta į jo „Facebook“ paskyrą, – tai, jo manymu, galėjo būti susiję su jo tėvo sulaikymu.
T. Kikačeišvilis taip pat aktyviai prisideda prie pastangų sužlugdyti „užsienio agentų“ įstatymo projektą – 2023 m. jis dalyvavo Belgijoje vykusiose demonstracijose prieš pirmuosius bandymus priimti šiek tiek kitokią dabartinio įstatymo projekto versiją.
„Negalėjo kvėpuoti“
20-metė Mariam Zedginidzė sako, kad balandžio 30 d. vykusiame mitinge, kurio metu, kaip pranešama, saugumo pajėgos prieš protestuotojus naudojo vandens patrankas, ašarines dujas ir cheminį purškalą, kurį laiką jai pavyko išvengti nemalonumų. Tačiau ji matė, kaip protestuotojas, kuriam prie kojų nukrito ašarinių dujų balionėlis, susigūžė ir sunkiai gaudė kvapą.
„Mitinge buvau su draugu. Apie 2 val. nakties buvo labai ramu ir tylu. Staiga žmonės pradėjo bėgti. Buvau sukrėsta, nesupratau, kas vyksta. Aš irgi bėgau, bet akys taip ašarojo, kad nebegalėjau atsimerkti, nebegalėjau kvėpuoti“, – RFE / RL pasakojo M. Zedginidzė.
Merginai gaudant kvapą, draugas padavė dujokaukę. „Bandžiau užsidėti ją ant veido, bet buvo per vėlu“, – sakė M. Zedginidzė ir pridūrė, kad kiti protestuotojai ją ištraukė ir suteikė pirmąją pagalbą netoliese esančiame pastate, kuriuo naudojosi demonstrantai.
Nepasigailėta ir opozicijos politikų
Opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ pirmininkas Levanas Chabeišvilis balandžio 30 d. vykusios demonstracijos metu buvo smarkiai sumuštas. Nepaisant patirtų sužalojimų, įskaitant ir mėlynes ant veido, gegužės 1 d. L. Chabeišvilis pasirodė parlamente, tiek aistrų sukėlusio įstatymo projekto svarstyme ir balsavime dėl jo.
„Skausmo nejaučiu: galva sugis, akis sugis, kūnas sugis. Viskas praeis. O kova su putinistais turi tęstis“, – sakė jis, šmaikštaudamas dėl „Sakartvelo svajonės“ motyvų ir numanomų simpatijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Jis nebuvo vienintelis opozicijos politikas, sužeistas balandžio 30 d. mitinge. Opozicinės „Piliečių partijos“ lyderis Aleksandras Elisašvilis taip pat teigė, kad teisėsaugos pareigūnai prieš jį panaudojo fizinį smurtą, – tai jau antras kartas, kai pastarosiomis dienomis jis buvo užpultas.
