Pasaulyje

2018.06.26 23:30

D. Trumpo rietenos su sąjungininkais džiugina tik Maskvą

15min.lt2018.06.26 23:30

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai apie Europos Sąjungos šalis, konkrečiai – Vokietiją, nepavers Bendrijos ir Rusijos partnerėmis, konstatuoja „The Moscow Times“ apžvalgininkas Vladimiras Frolovas. Jo nuomone, pasirinkimo neturinti ES privalo ruoštis kovai dviem frontais. 

D. Trumpas praėjusią savaitę stačia galva nėrė į Vokietijos vidaus politiką. Jis pareiškė, kad vokiečiai nusisuka nuo valdžios, o migracija esą siūbuoja ir taip netvirtą „Berlyno koaliciją“, be to, klysdamas pridūrė, kad nusikaltimų Vokietijoje vis daugiau.

Tokia JAV prezidento intervencija Berlynui smogė jautriu metu – ginčai dėl migrantų iš tiesų gali išardyti valdančiąją koaliciją. Tad D. Trumpo pasisakymai nuskambėjo kaip bandymas destabilizuoti Vokietijos vyriausybę ir paskubinti kanclerės Angelos Merkel krytį.

D. Trumpas Europoje nepopuliarus

Negalima pamiršti ir skandalingų JAV ambasadoriaus Vokietijoje Richardo Grenello komentarų – jis pareiškė, kad vykdo misiją padėti kraštutinių dešiniųjų politinėms jėgoms, kurios yra antieuropietiškos.

Pridėkime D. Trumpą, ir buvusio Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto komentaras tviteryje visai nestebina: „Ar Putinas stengiasi destabilizuoti politiką Europos Sąjungoje? Taip. Tačiau Trumpas šiuo metu elgiasi dar blogiau. Tai dar negirdėta.“ 

Iš tiesų: jei anksčiau JAV prezidentai ir kišdavosi į užsienio šalių vidaus politiką, tai tikslas būdavo paskatinti demokratinius pokyčius, o ne pasijuokti ar supjudyti sąjungininkus. Bet D. Trumpui, aišku, Vokietijos politika nė nerūpi. 

Sipa/Scanpix nuotr.

Žinoma, įmanoma, kad D. Trumpas nesupyktų, jei A. Merkel prarastų kanclerio postą. Tačiau JAV prezidentas tiesiog bando išnaudoti imigracijos temą taip, kad mobilizuotų pagrindinius respublikonų rinkėjus prieš vidurio kadencijos rinkimus lapkritį. 

A. Merkel šią krizę atlaikys – ji išlieka populiariausia politike Vokietijoje, o šalies nusikaltimų statistika rekordiškai gera.

Nenuostabu, kad kanclerė atsišovė D. Trumpui – pastarasis Europoje toks nepopuliarus, kad jį kritikuojančių partijų populiarumas tik auga.

Panašios pasaulėžiūros

Įdomu tai, kad Maskvai D. Trumpo rietenos su sąjungininkais gali atrodyti kaip puiki proga suartėti su Europa: atsikratyti ES sankcijų, normalizuoti prekybinius santykius ir sulipdyti iššūkį amerikietiškam unilateralizmui.

Bet kažin ar taip bus. Rusijai naudinga, kai Ameriką silpnina padrika D. Trumpo retorika, tad Kremlius greičiausiai tik dar agresyviau laikysis taktikos pjudyti JAV ir ES.

AFP/Scanpix nuotr.

Maskva taip pat nestos į vieną gretą su ES prieš D. Trumpą. Rusijai gal ir patiko Europos sprendimas toliau laikytis susitarimo dėl Irano branduolinės programos, be to, Kremlius gal ir prisijungs prie ES atsako į JAV skelbiamus tarifus plienui ir aliuminiui, tačiau Rusijos ir JAV prekybiniai santykiai simboliniai.

Rusija niekada neparems ES pastarajai pykstantis su D. Trumpo Amerika. Maskva toliau erzins JAV ir Europą – visai kaip tada, kai V. Putinas pažemino Emmanuelį Macroną ir pasiūlė rusiškas saugumo garantijas, kurios neva pakeistų amerikietiškas. 

V. Putino pasaulėžiūra kur kas panašesnė į D. Trumpo nei į A. Merkel ar E. Macrono. Tiek JAV, tiek Rusijos lyderiai neapkenčia taisyklėmis paremtos tarptautinės tvarkos, kuri smaugia jų laisvę daryti, ką tik nori.

Abu jie taisykles mato ne kaip visų valstybių įsipareigojimus, o kaip susitarimus tarp didžiųjų šalių, kurių pasekmės mažesniosioms esą nė neturėtų būti svarbios.

Būtent tai V. Putinas turi omenyje, kai kreipiasi į Vašingtoną su raginimu „susėsti ir sukurti taisykles prekybai ir Europos saugumui“. Panašu, kad liepą Vienoje tokią progą Rusijos prezidentas turės – ten jis turėtų susitikti su D. Trumpu.

Kalbant apie Rusiją ir ES, Maskva niekada nesutars su Bendrija dėl taisyklės paremtos tarptautinės tvarkos. Kremlius laikosi rusiškos „visiško suverenumo“ doktrinos – teisės daryti ką nori tiek namuose, tiek svetur.

Todėl ES neturi kito pasirinkimo ir privalo ruoštis kovai dviem frontais – ir prieš Rusiją, ir prieš Ameriką. Europoje tokia nepatogi realybė pamažu jau suvokiama.