Rusijos karinio jūrų laivyno pasitraukimas iš Krymo turėtų būti ypač skaudus asmeninis pažeminimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris savo invaziją į Ukrainą prieš beveik 10 metų pradėjo pusiasalio aneksija. Pasak karybos eksperto Dariaus Antanaičio, nors laivus dar galima naudoti prieš Ukrainą, tačiau ir ukrainiečiai Kryme lengviau galės rengti operacijas.
„Vyksta kariniai veiksmai ir tai natūralus rusų judėjimas iš Sevastopolio dar toliau Rusijos teritorijos link. Nes kare, kaip ir bokse, jei tave pradeda daužyti, tu tiesiog turi atsitraukti nuo priešininko tam, kad atsikvėptum. Lygiai taip pat čia“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina D. Antanaitis.
Tiesa, pasak jo, Rusija ir toliau galės naudoti atitrauktus laivus.
„Tu gali išplauti į jūrą, panaudoti laivą ir vėl parplaukti į saugią vietą“, – tvirtina pašnekovas.
Tačiau, karybos eksperto teigimu, ir pačiai Ukrainai bus lengviau rengti operacijas Kryme.
„Karinis laivas – ne tik kažkoks metalinis puodas, kuris tik plūduriuoja ir turi kažkokių ginklų. Jis taip pat turi ir įvairius radarus, ryšio sistemas. Todėl kada Sevastopolyje ir aplinkui tie laivai negali pamatyti, kas vyksta oro ir jūros erdvėje, tai be abejo ukrainiečiams bus gerokai lengviau vykdyti operacijas savo teritorijoje, t. y. Rusijos okupuotame Kryme“, – pažymi jis.
Situacija Kryme yra dar vienas įrodymas, kad V. Putino kalbų apie raudonąsias linijas nereikėtų paisyti.
„Mes nuolat klausome, ką sako Putinas <...>. Taip pat buvo sakoma, jeigu Vakarai padės ginklais čia bus raudona linija, jei Vakarai duos raketas, bus raudona linija, tankai – raudona linija, visur aplinkui raudonos linijos. Manau, reikia mažiau klausytis, ką daro Putinas, ir mažiau atsižvelgti į tai, ką sako Putinas. Nes dabar svarbiausia vienas – Ukraina turi laimėti. Taškas“, – pabrėžia jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad jei karas Ukrainoje bus įšaldytas, per penkis metus Rusija atstatys savo karinius pajėgumus ir tuomet puls jau kitas šalis, tarp jų – Baltijos šalis.
„Aš negaliu komentuoti Ukrainos žvalgybos, aš neturiu tų duomenų, kuriuos jie turi. Bet jeigu mes pasižiūrėsime tiesiog iš žmogiškųjų resursų, ginklų atstatymų, jeigu Rusija ir toliau būtų prispausta sankcijomis, jeigu toliau jos ekonomika ridentųsi žemys, jeigu toliau Rusija daugiau skirtų pinigų gynybai, o ne socialiniai gerovei, aš manau, kad tas laiko tarpas yra šiek tiek didesnis nei penki metai“, – sako D. Antanaitis.
Tai, kad Rusija iš okupuoto Krymo atitraukė didžiąją dalį savo Juodosios jūros laivyno, patvirtina palydovinė medžiaga. Bent trys „Kilo“ klasės povandeniniai laivai, dvi fregatos, ginkluotos valdomomis raketomis, ir patrulinis laivas skubiai perkelti iš Sevastopolio į Novorosijsko uostą rytinėje Juodosios jūros pakrantėje. Kita dalis laivų išskirstyta po kitus uostus pusiasalio vakarų gilumoje ar kitur Juodojoje jūroje.
Kodėl buvo duotas įsakymas trauktis iš Sevastopolio, anot ekspertų, suprasti nesunku. Nuo rugpjūčio Ukrainos atakos pridarė rimtos žalos Rusijos oro gynybai Kryme ir nuostolių pačiam laivynui – apgadinti keli dideli karo laivai ir povandeninis laivas. Prieš tris savaites subombarduotas ir iš dalies sunaikintas Juodosios jūros laivyno štabas pačiame Sevastopolio centre. Ir visa tai – su ribotu desantininkų, dronų ir ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų arsenalu, nes veikiančio laivyno šiuo metu Ukraina neturi.
Šios pergalės karinė reikšmė prilyginama prieš metus vykusiam Charkivo srities išvadavimui.
