Nors Rusijos pareigūnai ir toliau aršiai ragina „eliminuoti“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, šiandien jo gyvybei kylanti rizika yra mažesnė, nei buvo Maskvos invazijos pradžioje. Nepaisant to, ukrainiečiai yra parengę planus, ką daryti, jei prezidentas būtų nužudytas, skelbia leidinys „Politico“.
Leidinys remiasi pokalbiais su Ukrainos pareigūnais, parlamentarais ir JAV analitikais. JAV Valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat yra prasitaręs, kad „ukrainiečiai turi planus, nors į detales aš nesileisiu, užtikrinti, kad vienu ar kitu būdu būtų užtikrintas valdžios tęstinumas.“
Pagal Ukrainos Konstituciją, kai pareigų negali eiti prezidentas, jo vietą užima Aukščiausiosios Rados pirmininkas. „Todėl galios vakuumo nebūtų“ – sakė opozicinis parlamentaras Mykola Kniažytskis.
Nors dabartinio Rados pirmininko Ruslano Stefančuko pasitikėjimo reitingai gerokai žemesni nei V. Zelenskio ir jis nepopuliarus tarp opozicijos, tai netaptų kliūtimi. „Nemanau, kad tai svarbu. (...) Yra stipri vadovybės komanda ir, manau, pamatytumėme kolektyvinę Vyriausybę“ – sakė „Atlantic Council“ Eurazijos centro bendradarbis Adrianas Karatnyckis.
Vyriausybės tarybai veikiausiai vadovautų R. Stefančukas, ją sudarytų prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, gynybos ministras Oleksijus Reznikvas. Vadovavimą kariuomenei toliau išlaikytų Valerijus Zalužnas.
A. Karatnyckis sakė, kad pareigas galėtų užimti ir žinomas TV laidų vedėjas Serhijus Prytula, dabar vadovaujantis dideliems labdaros projektams, pasitikėjimas juo visuomenėje itin didelis.
„Šalis pasiekė tašką, kai solidarumas ir nacionalinė vienybė yra itin didelė, todėl jei Zelenskiui nutiktų kas nors baisaus, tai nebūtų toks lemiamas smūgis, kaip galima pagalvoti“, – svarstė A. Karatnyckis.
Ekspertas pabrėžia, kad šokiruojanti Maskvos invazija padėjo sukurti itin stiprų Ukrainos valstybingumo jausmą, pasitikėjimą šalies institucijomis, o visuomenė turi vieningus tikslus.
Tačiau V. Zelenskio mirtis galėtų sukelti šoką ir pasimetimą Vakaruose, galbūt prisidėti prie spaudimo siekti derybų ir kompromiso, pažymi „Politico“.
