Mažiausiai 2 150 vaikų iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų prievarta deportuoti į Baltarusiją. Taip teigia Baltarusijos opozicijos politikas ir Liaudies antikrizinės administracijos (LAA) vadovas Pavelas Latuška. Interviu LRT.lt P. Latuška sakė, kad nusikaltimo faktas gali būti priežastis pradėti tarptautinį Aliaksandro Lukašenkos teismą.
Tekstą galite skaityti ir rusų kalba.
Pasak politiko, ukrainiečių vaikai išvežami pagal Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sutarimus, o iš Rusijos biudžeto tam skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų. Vaikai iš Ukrainos apgyvendinami sanatorijose ir stovyklose Minsko srityje, Gomelyje ir kituose Baltarusijos miestuose. Pranešama, kad vaikus bandoma paveikti ideologiškai, jiems indoktrinuojama antiukrainietiška propaganda.
– Pavelai Pavlovičiau, kaip sužinojote apie ukrainiečių vaikų deportaciją į Baltarusiją, kas apie tai žinoma?
– Dar balandį parengėme ataskaitą, leidžiančią mums tvirtai teigti, kad 2 150 ukrainiečių vaikų į Baltarusijos teritoriją iš Ukrainos perkelti neteisėtai. Šie vaikai išvežti A. Lukašenkos sprendimu (pagal vadinamosios sąjunginės valstybės sutartį). A. Lukašenka formaliai ir teisiškai užima šios organizacijos vadovo postą. Sąjunginės valstybės tarybą sudaro Vladimiras Putinas, du ministrai pirmininkai (Baltarusijos ir Rusijos) bei Baltarusijos ir Rusijos parlamentų vadovai.
Sąjunginės valstybės rėmuose A. Lukašenka pasirašo nutarimus finansuoti specialias programas, skirtas ukrainiečių vaikų perkėlimui iš vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies „respublikų“ (DLR, LLR). Šiuos nutarimus A. Lukašenka pasirašo Maskvoje, remdamasis Sąjungos valstybės biudžetu. Turime dokumentus su datomis ir numeriais.
Taip pat išsiaiškinome, kad šių įsakymų vykdytojas – sąjunginės valstybės sekretorius Dmitrijus Mezencevas, buvęs Rusijos ambasadorius Baltarusijoje. Vaikų išvežimą taip pat organizuoja du fondai – Baltarusijos Aleksejaus Talalajaus fondas ir Rusijos fondas „Delfinas“. Jie surenka vaikus okupuotose Ukrainos teritorijose ir gabena juos autobusais iki Rostovo prie Dono, o iš Rostovo prie Dono geležinkeliu į Minską, vėliau vaikai paskirstomi į stovyklas.
Pagrindinė stovykla yra Dubravoje, Salihorsko rajone, Minsko srityje. Ši stovykla priklauso valstybinei įmonei „Belaruskalij“. Šiai bendrovei vadovauja Ivanas Holovatas, parlamento senatorius, labai artimas A. Lukašenkai žmogus.
Mums bent jau pavyko gauti dokumentus, kad [vaikams išvežti] skirta 29 mln. Rusijos rublių (365 tūkst. eurų – LRT.lt). Taip pat suprantame, kaip elgiamasi su ukrainiečių vaikais. Surinkome labai daug vaizdo medžiagos, dokumentų ir publikacijų, kur tiesiogiai teigiama, kad Ukraina neturi egzistuoti ir šiuo metu Rusijos okupuotos teritorijos tūkstantmečius priklausė Rusijai, kad Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis turi mirti.
Su jais dirba baltarusių propagandistai, juos apdoroja sukarintos vaikų organizacijos, pavyzdžiui, baltarusių organizacija „Lūšis“, Rusijos organizacija „Naktiniai vilkai“. Jie mokomi karybos.
Taip pat aptikome liniją, bylojančią apie tai, kad juos bandoma ruošti kaip kadetus, o vėliau, kaip manome, grąžinti į okupuotas Ukrainos teritorijas, tad didelė tikimybė, kad ukrainiečiams išlaisvinus užgrobtas teritorijas, šie vaikai turės visiškai kitokią nuomonę apie teisėtą Ukrainos valdžią.
Iki šiol nustatėme mažiausiai 12 našlaičių, išvežtų iš DLR ir LLR. Žinome jų vardus ir pavardes, turime jų nuotraukas, šiuos dokumentus perdavėme kaip priedą prie ataskaitos, kurią Ukrainos generalinei prokuratūrai pateikėme gegužės pradžioje. Priedą perdavėme per susitikimą su Ukrainos generalinės prokuratūros atstovais. Sutarėme, kad plėsime informacijos teikimą keliomis kryptimis.
Pirmiausia, tai sąjunginės valstybės, kuria dengiasi A. Lukašenka, vykdydamas šiuos karo nusikaltimus, vaidmuo. Taip pat pateiksime papildomos informacijos apie ideologinį poveikį vaikams, jų perauklėjimą. Beje, dar vienas pavyzdys – Salihorske A. Lukašenkos valstybinės profesinės sąjungos atstovas Dmitrijus Švaiheris tiesiai šviesiai sako: „Mes šiuos vaikus išauklėsime, apmokysime ir vėliau pasiūlysime jiems darbą įmonėje „Belaruskalij“. Kitaip tariant, ateityje ketinama šiuos vaikus panaudoti kaip darbo jėgą. Tiems vaikams šiuo metu nuo 6 iki 15 metų, taigi pagalvokime apie tezes, kurias režimas naudoja ukrainiečių vaikų atžvilgiu. Sutarėme, kad prokuratūrai perduosime medžiagą apie perauklėjimą.
Taip pat turime įrodymų, remiantis ukrainiečių vaikų pavyzdžiais, patvirtinančių genocido prieš ukrainiečių tautą faktą. Sutarėme glaudžiai bendradarbiauti ir dalytis turima medžiaga.
– Kaip manote, kokia apskritai Baltarusijos režimo psichologija šiuo požiūriu? Kaip A. Lukašenka gali pasinaudoti tuo, kad Baltarusijos teritorijoje atsidūrė 2 000 ukrainiečių vaikų? Juk tokiu būdu jis tampa tarptautiniu nusikaltėliu, kuriuo ir taip yra, bet panašu, kad tokiais veiksmais jis dar giliau save klampina. Ką apie tai manote, kodėl jis taip elgiasi?
– A. Lukašenka kartu su V. Putinu rengė agresijos prieš Ukrainą planus. Dėl to jie tarėsi per virtinę susitikimų, kurie vyko prieš antrąjį karo etapą. [Jie tarėsi] Sočyje, Maskvoje, Sankt Peterburge. Prisimename jų reguliarius susitikimus ir vėlesnį [A. Lukašenkos] sutikimą, kad Rusijos kariuomenė būtų dislokuota ir įžengtų į Ukrainą iš šiaurės. O juk tai buvo didžiausias smūgis Ukrainai, kuris vos nesibaigė tragedija. Toks ir yra jo, kaip sąjungininko, vaidmuo.
Jis – Ukrainos teritorijos apšaudymo sąjungininkas. Baltarusijoje buvo ir tebėra dislokuoti lėktuvai, bombarduojantys Ukrainos teritoriją, raketų sistemos. Iš Baltarusijos teritorijos į Ukrainos miestus paleista mažiausiai 800 raketų.
A. Lukašenka visa tai naudoja vadinamosios sąjunginės valstybės rėmuose, prisidengia ja, sakydamas, kad Rusijos grupuotė įžengė gindama sąjunginę valstybę. Į projektą su vaikais jis įsitraukė, nes tai vykdoma sąjunginės valstybės rėmuose. Jis leido dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje, nes tai irgi susiję su sąjungine valstybe. Kitaip tariant, tai nusikalstama organizacija.
Be to, A. Lukašenka – labai godus žmogus. Pasirašydamas projektus su Rusija, jis siekia uždirbti pinigų. Jis uždirba iš karo, gamina ginklus, parduoda juos Rusijai. Uždirba ir perkeldamas Ukrainos vaikus, nes šis projektas finansuojamas iš sąjunginės valstybės biudžeto, įskaitant Rusijos Federacijos šaltinius. Jis prisijungė prie šio projekto, nes norėjo parodyti: „Žiūrėkite, koks aš geras“, bet kartu jam už tai mokama.
Suprantame, kad yra įvairių kategorijų vaikų. Yra vaikų, kurie išvyksta su tėvais ir įgaliotų atstovų sprendimu, tai viena istorija. Tačiau visai kita istorija – našlaičiai arba vaikai iš nedarnių šeimų, kai jie paimami iš tėvų, o tėvai negali jų susigrąžinti, nes jie per Rusiją išvyksta į Baltarusiją, o paskui vėl dingsta Rusijos Federacijos teritorijoje.
Čia labai aiškiai įsijungia tarptautinė teisė, o LAA teisininkai – vieni geriausių tarptautinės viešosios teisės specialistų. Jų teigimu, yra pagrindo pradėti tyrimą ir prieš A. Lukašenką, kaip karo nusikaltimais įtariamą asmenį, ir prieš vadinamojo Baltarusijos parlamento senatorių „Belaruskalij“ direktorių I. Holovatą, nes yra veiksmų, susijusių su vaikų grobimu.
Svarbu atkreipti dėmesį į Baltarusijos vaidmenį. Kai Portugalija siekia, kad sankcijos Baltarusijos įmonėms būtų panaikintos neva dėl pasaulio interesų, mes su tokia pozicija nesutinkame. Negalime leisti, kad įmonė, gaunanti milijardines pajamas, iš tikrųjų patenkančias į A. Lukašenkos piniginę ir skiriamas ginklams gaminti, įmonė, finansuojanti ukrainiečių vaikų deportaciją, trėmimą, gautų Europos Sąjungos leidimą pardavinėti kalio trąšas. Tai nepriimtina.
Niekada su tuo nesutiksime, todėl mums svarbu, kad ES palaikytų mūsų bendrą poziciją, priimtų kitą sankcijų paketą, kad būtų panaikintos visos sankcijų išimtys, o įmonei „Belaruskalij“ bei I. Holovatui ir toliau būtų taikomos sankcijos. Beje, taip ir neaišku, kodėl siekiama, kad sankcijos būtų panaikintos būtent I. Holovatui ir Michailui Gucerijevui, atsakingiems už kalio sandorius.
Liaudies antikrizinė valdyba, kuriai vadovauja P. Latuška, parengė išsamią ataskaitą apie Baltarusijos režimo dalyvavimą išvežant ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Visų pirma, joje pateikiama informacija apie svarbų bendrovės „Belaruskalij“ vaidmenį vaikų deportacijoje. Pasak P. Latuškos, dokumentas pateiktas Portugalijos, kuri siekia sankcijų kalio įmonei panaikinimo, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms, taip pat Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen ir ES vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams bei saugumo politikai Josepui Borrelliui.
