Suomijos narystės NATO siekis yra grėsmė Rusijai, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Anot jo, Aljanso plėtra nepadidins saugumo Europoje ir pasaulyje.
D. Peskovas sakė apgailestaujantis dėl Helsinkio veiksmų, kurie „neabejotinai“ kelia grėsmę Rusijai ir „suteikia priežastį simetriniam atsakui“.
Rusija yra „pasirengusi duoti ryžtingiausią atsaką bet kuriai pusei, kuri bandys veltis Ukrainoje ir apsunkinti karinę operaciją Ukrainoje“, nurodė D. Peskovas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomijos prisijungimas prie Aljanso sustiprintų tiek bloką, tiek ir šią valstybę.
„Jei Suomija nuspręstų pateikti narystės prašymą, jie būtų šiltai sutikti NATO, o stojimo procesas būtų greitas ir nuoseklus“, – sakė J. Stoltenbergas.
V. Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą stoti į NATO
. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu Sauliu Niinisto ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.
Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai tviteryje pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.
Istorinis sprendimas
Ketvirtadienį išplatintame bendrame pareiškime Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin nurodė, kad pritaria šalies narystei NATO.
„Šį pavasarį įvyko svarbios diskusijos dėl Suomijos galimos narystės NATO. Reikėjo laiko leisti parlamentui ir visai visuomenei nuspręsti savo poziciją šiuo klausimu. Laiko reikėjo artimiems tarptautiniams kontaktams su NATO ir šalimis partnerėmis, taip pat ir Švedija. Norėjome duoti laiko diskusijoms“, – pareiškime nurodė Suomijos vadovai.
Anot jų „sprendimų priėmimo laikas yra arti“ ir Suomija turi kreiptis dėl narystės NATO.
„NATO narystė sustiprintų Suomijos saugumą. Būdama NATO nare, Suomija galėtų sustiprinti visą Aljanso gynybą. Suomija turi kreiptis dėl narystės NATO nedelsiant. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių reikia priimti šį sprendimą, bus žengti greitai, per kelias artimiausias dienas“, – rašoma pareiškime.
Parama narystei Aljanse Suomijoje itin išaugo po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą vasario 24-ąją.
Suomija trečiadienį pasirašė susitarimą su Jungtine Karalyste, kuriuo šalys įsipareigojo padėti viena kitai, jei patirtų karinę agresiją. Tokį patį susitarimą su JK šią savaitę pasirašė ir Švedija. Švedijoje pritarimas narystei NATO taip pat itin išaugo. Abiejų šalių žiniasklaidos duomenimis, Švedija ir Suomija dar gegužės viduryje gali pateikti oficialius narystės Aljanse prašymus. Neoficialiais duomenimis, saugumo garantijas stojimo laikotarpiu Švedijai su Suomija pažadėjo ir JAV.
Suomijos prezidentas S. Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti.
„Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.
Pasak S. Niinisto, jeigu Suomija visgi apsispręstų prisijungti prie Vakarų šalių gynybos aljanso, jis patartų Rusijai „pažvelgti į veidrodį – patys prie to atvedėt“.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde suomių sprendimą pavadino svarbiu ir nurodė, kad Stokholmas dėl narystės Aljanse perspektyvų vertinimą pateiks, kai bus pristatytas naujoji Švedijos saugumo politikos konsultacijų vertinimas.
Important message today from 🇫🇮 President @niinisto & PM @MarinSanna on @NATO membership. 🇫🇮 is 🇸🇪 closest security & defence partner, and we need to take 🇫🇮 assessments into account. 🇸🇪 will decide after the report from the security policy consultations has been presented.
— Ann Linde (@AnnLinde) May 12, 2022
NATO narės Danija ir Estija pranešė, kad sveikintų Suomijos narystę Aljanse.
Nausėda tikisi, kad formalumai dėl Suomijos narystės NATO bus sutvarkyti iki Madrido
Prezidentas Gitanas Nausėda sako besitikintis, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procedūros bus užbaigtos iki Aljanso viršūnių susitikimo Madride birželį.
NATO pareigūnų teigimu, to siekiama, kad susitikime Suomija ir Švedija turėtų pakviestų į Aljansą šalių statusą, o šalys narės galėtų imtis naujų narysčių ratifikavimo.
„Ar tos procedūros bus sutvarkytos artimoje ateityje? Aš manau, kad toks ir yra tikslas – suspėti iki NATO viršūnių susitikimo, kuris įvyks jau netrukus“, – bendroje spaudos konferencijoje su Kosovo prezidente ketvirtadienį Vilniuje sakė G. Nausėda.
Pasak G. Nausėdos, Suomijos ir Švedijos narystė NATO „tikrai sustiprintų Baltijos regiono saugumą, padidintų šio regiono karinės kontrolės operacionalumą ir sustiprintų mūsų karinį bendradarbiavimą su šiomis valstybėmis“.
Jo teigimu, esminių kliūčių NATO šalių parlamentuose ratifikuojant sprendimus dėl Suomijos ir Švedijos narystės neturėtų kilti.
„Absurdiška situacija“
Kosovo prezidentė Vjosa Osmani teigė, kad neišprovokuota Rusijos agresija Ukrainoje sukūrė naują saugumo situaciją žemyne, kur „narystė NATO turėtų būti vertinama iš saugumo perspektyvos“.
„Visos laisvę mylinčios šalys mūsų žemyne, kurios nori prisidėti prie saugumo ir taikos, nusipelno narystės NATO ir jų siekiai turėtų sulaukti palaikymo“, – sakė Kosovo vadovė.
Ji pabrėžė kalbanti ne tik apie Švediją ar Suomiją, bet ir apie Vakarų Balkanų šalis.
V. Osmani teigimu, absoliuti Kosovo gyventojų dauguma palaiko narystę, o siekis prisijungti prie Aljanso „yra istorinė aspiracija nuo 1999 metų, kai NATO išgelbėjo šalį ir sustabdė besitęsiantį genocidą“, todėl Kosovo narystė turėtų būti paspartinta.
Vis dėto, kai kurios bloko narės, įskaitant Ispaniją ir Graikiją, nepripažįsta Kosovo suvereniteto, todėl Prištinai faktiškai uždarytos narystės tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO durys.
„Šiandien susiduriame su absurdiška situacija, kai šalys, kurios yra nusistačiusios prieš NATO, pavyzdžiui, Baltarusija ir Serbija, priklauso (NATO programai – BNS) „Partnerystė taikos labui“, o Kosovas nėra sulaukęs kvietimo prisijungti“, – kalbėjo prezidentė.
Vis dėlto, ji išreiškė viltį, jog „vieną dieną, tikiuosi, labai greitai“ tai pasikeis.
Politologas: Suomija nebus tik saugumo vartotoja
Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.
„Ji gali karo metu sutelkti labai greitai apie 280 tūkstančių karių kariuomenę, ją padidinti dar ir turimais rezervais. Jie įsigiję moderniausią ginkluotę, tokią kaip F-35 (naikintuvai). Suomijoje, kaip įvardijama, yra geriausia Europoje artilerija. Visa tai aiškiai rodys, kad Suomija nebus tik saugumo vartotoja, bet ir saugumo kūrėja. Aišku, tai labai svarbu ir mums“, – BNS ketvirtadienį sakė centro vadovas.
Anot politologo, suomiams įsitraukus į Aljansą, Baltijos jūros regionas bus saugesnis.
L. Kojalos teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą tapo esmine paskata Suomijai tapti NATO nare.
„Manau, iš suomių dažnai girdėsime teiginį, jog tai yra Suomijos saugumo stiprinimas, o ne žingsnis nukreiptas savaime prieš Rusiją. NATO tik gynybinis aljansas, ši narystė jokių grėsmių nekelia“, – sakė ekspertas.
Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centras „Locked N’ Loaded“ komentare BNS nurodė, kad į NATO įstojus Suomijai, prie Aljanso prisijungtų ne tik kokybiškas ir gerai parengtas karines pajėgas turinti šalis.
„Suomija gerai išvysčiusi totalinės gynybos sistemą (civilis, karinis ir verslo sektoriai persidengia). Jos sąveika su NATO jau vyko eilę metų. Jei tokie politiniai sprendimai bus priimti, galima tik tuo pasidžiaugti – Aljansas labai sustiprės“, – teigė centras.
Karybos ekspertai teigia, kad Suomijai tapus NATO nare mažėtų Baltijos šalių pažeidžiamumas per vadinamąjį Suvalkų koridorių, nes sąjungininkams atsiras daugiau galimybių į Lietuvą, Latviją ar Estiją siųsti karius.
„Atsiranda galimybė NATO formatu remti Baltijos valstybes agresijos atveju per Suomiją. Tai išplečia galimybes, tačiau nepanaikina Suvalkų kaip probleminio taško“, – nurodė „Locked N’ Loaded“.
„Jį panaikinti gali persvara ugnimi ir manevriniai vienetai, galintys ugnim ir manevru iš Lietuvos ir Lenkijos teritorijos ne tik stabdyti besiveržiantį priešą, bet ir atakuoti į priešo gynybos gylį – Baltarusiją ar Kaliningradą“, – tvirtino centras.
Anot L. Kojalos, apklausos Suomijoje ir Švedijoje rodė, jog kaimyninei šaliai nusprendus žengti į NATO, kitos šalies visuomenėje išaugtų parama narystei aljanse.
„Ir šiuo atveju galima matyti tendenciją, kad Švedijoje ir taip auga pritarimas narystei NATO, nors jis yra mažesnis nei Suomijoje. Bet po suomių sprendimo, manau, kad ta tendencija dar labiau keisis“, – teigė L. Kojala.
Švedų valdančioji socialdemokratų partija jau šį savaitgalį turėtų skelbti savo poziciją dėl narystės aljanse.
„Labai tikėtina, kad šis narystės siekis bus ne vienos, o dviejų valstybių. Aišku, visi puikiai supranta, kad politine, procedūrine prasme, būtų lengviau abiem valstybėms stoti kartu, nei pavieniui“, – sakė politologas.
Kiti žingsniai
Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.
Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.
„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas.
Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.
Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.
Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.
Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.
„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.
Trečiadienį Suomijos parlamento Gynybos komitetas taip pat priėjo prie išvados, kad narystė NATO būtų „geriausias pasirinkimas“ šalies saugumui garantuoti, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pablogėjus saugumo padėčiai Europoje.
Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių pritaria narystei Aljanse.
„Suomija 100 proc. pateiks paraišką, ir labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps nare“, – prieš ketvirtadienį paskelbtą pareiškimą AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto tyrėjas Charly Saloniusas-Pasternakas (Šarli Salonijus-Pasternakas).
Kaimyninė Švedija taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Aljanso, todėl tikimasi, kad abi šalys vienu metu pateiks paraiškas dėl narystės. Švedijos valdančioji partija poziciją dėl stojimo į NATO paskelbs sekmadienį.
Kitas Suomijos žingsnis – sekmadienį numatytas prezidento ir ministrų užsienio ir saugumo politikos komiteto – institucijos, kurią sudaro prezidentas, vyriausybės vadovas ir ne daugiau kaip šeši ministrai – posėdis.
Komitetas turi priimti oficialų sprendimą pateikti paraišką, o tada šis pasiūlymas bus pateiktas parlamentui.
Kai šalis oficialiai pateiks paraišką dėl stojimo į NATO, ją turės ratifikuoti visų 30 Aljanso valstybių narių parlamentai. Šis procesas gali užtrukti ne vieną mėnesį.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) antradienį sakė manąs, kad Suomija visateise NATO nare galėtų tapti ne anksčiau kaip spalio pradžioje.
„NATO generalinis sekretorius yra sakęs, kad šis procesas užtruks nuo keturių iki dvylikos mėnesių. Mano asmenine nuomone, terminas būtų artimesnis keturiems, o ne dvylikai mėnesių“, – sakė P. Haavisto.
