55-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Rusijos pajėgos pradėjo „Azovstal“ komplekso Mariupolyje, kur įsitvirtinę Ukrainos kariai, puolimą. Jiems siūlyta pasiduoti, o Rusijos gynybos ministerija žadėjo palikti karius gyvus. Vakare pranešta, kad gamykla beveik sunaikinta, o po griuvėsiais gali būti žmonių. Tęsiasi Rusijos puolimas Rytų Ukrainoje, skelbiama apie apšaudymus Donecke, Marjinkoje, Slovjanske, Kramatorske. Sprogimai taip pat buvo girdėti Charkive, Mykolajive ir Zaporižioje.
Rusijos gynybos ministerija pasiūlė „Azovstal“ komplekse esantiems Ukrainos kariams sudėti ginklus ir pasiduoti.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos atidarė humanitarinį koridorių savanoriškai pasidavusio Ukrainos karinio personalo ir nacionalistinių dalinių kovotojų išvedimui“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija ir pridūrė, kad atitinkamas koridorius buvo atidarytas 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Antradienį vėl nebuvo atverti humanitariniai koridoriai iš apsiaustų Ukrainos miestų, pranešė šalies vicepremjerė Iryna Vereščuk. Tai jau trečia diena iš eilės, kai civilių evakuacija nėra organizuojama.
Įvyko penktasis apsikeitimas karo belaisviais, nurodė Ukrainos vicepremjerė.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pranešė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen apie užpildytos anketos dėl narystės ES perdavimą.
Ukrainos prezidentūros atstovas Oleksijus Arestovičius paaiškino, kad dabar vyksta antroji Rusijos karo prieš Ukrainą fazė, ji lems, kokia bus trečioji fazė. Pasak jo, yra trys scenarijai.
PENKIASDEŠIMT PENKTOJI RUSIJOS KARO UKRAINOJE DIENA
- Rusija vykdo puolimą Ukrainos rytuose, bando užimti visą Donbasą S. Šoigu teigia, kad neva siekiama išlaisvinti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „respublikas“;
- V. Zelenskio administracijos vadovas teigia, kad Ukraina gali atremti puolimą, jei gaus pakankamai sunkiosios ginkluotės;
- Maskva Mariupolyje esantiems ukrainiečių kariams siūlo pasiduoti;
- Ukrainos generalinio štabo duomenimis, šalies pajėgos nukovė apie 20,8 tūkst. rusų karių;
- Humanitariniai koridoriai jau trečią dieną iš eilės nėra atveriami;
- S. Lavrovas teigia, kad Maskva nesiekia pakeisti valdžios Kyjive;
- Ukraina prarado Kreminos miesto kontrolę rytuose, Luhansko regiono administracija ragina visus gyventojus evakuotis.
The illegal and unprovoked invasion of Ukraine is continuing.
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 19, 2022
The map below is the latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 19 April 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/E7aqjRglN6
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/vQiQKDzP83
Apie pirmadienio dienos ir antradienio nakties įvykius skaitykite čia.
Atnaujinta 05.36
Mariupolį ginančių Ukrainos karių vadas sako, kad jo pajėgos laikosi galbūt paskutines dienas ar net valandas ir prašo būti išgabenti iš priešo apsiausties, rašo AFP. Įraše feisbuke Serhijus Volyna sako, kad priešo pajėgos yra maždaug dešimt kartų didesnės. Jis kreipiasi į pasaulio lyderius, prašydamas, jog kariai būtų perkelti iš apsiaustos Azovstal gamyklos į trečiosios šalies teritoriją.
Volyna taip pat sako, kad gamykloje, be karių, yra šimtai civilių. Tuo metu Rusija paskelbė dar vieną ultimatumą pasiduoti Mariupolį ginantiems Ukrainos kariams. Maskva tvirtina, kad jos kariai trečiadienį laikinai nutrauks ugnį, kol galios šis reikalavimas pasiduoti. Rusija tokius ultimatumus buvo paskelbusi ir anksčiau, tačiau Ukrainos kariai atsisakė pasiduoti.
Atnaujinta 05.07
Ukrainos kariuomenė skelbia, kad šalies pajėgos kol kas atsilaiko prieš platų Rusijos puolimą šalies rytuose, o kai kuriose vietose įvykdė sėkmingą kontrpuolimą, praneša BBC. Generalinio štabo teigimu, Rusijos pajėgos užpuolė Ukrainos kariuomenę ir itin svarbią infrastruktūrą Charkive, tačiau į pietus nuo Izyumo patyrė didelių nuostolių. Ukrainos pajėgos taip pat skelbė, kad joms pavyko atsikovoti Marijinką Donetsko regione. Pasak Ukrainos kariuomenės, Rusija toliau perkelia savo pajėgas iš Baltarusijos, kurias paskui panaudoja puolimui.
Atnaujinta 04.15
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios šalį buvo priversti palikti per 12 mln. žmonių, skelbia Associated Press. Apie 5 mln. iš jų išvyko į užsienį, likusieji turėjo persikelti šalies viduje. Ukrainos pabėgėlių padėtį aptarė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Organizacijos pabėgėlių komisaro pavaduotoja Kelly Clements sako, kad tiek pabėgėlių tarnyba, tiek kaimyninės Ukrainos šalys teikia reikalingą paramą, tačiau Saugumo Taryba taip pat turi atlikti savo darbą dėl Rusijos karo Ukrainoje.
"Joks kalnas antklodžių, jokia suma grynųjų ir joks kiekis vaistų nesustabdys mirties ir griovimo. Vien pagalba nesustabdys žmonių, priverstų bėgti. Ji taip pat nesuteiks jiems to, ko labiausiai reikia: taikos ir saugumo namie, galimybės savanoriškai grįžti, tvariai ir saugiai. Taigi mes tęsime savo pagalbos teikimo darbą, bet reikia, kad ši Taryba taip pat atliktų savo darbą", - sako K. Clements.
Atnaujinta 03.07
JAV vertinimu, Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios prarado apie ketvirtadalį ten mestos kovinės galios, todėl pertvarko kovinius sausumos vienetus, kad galėtų juos įtraukti į karą, sako Pentagono atstovas. Jo teigimu, per ankstesnę parą Rusija pridėjo dvi papildomas bataliono taktines grupes ir jų iš viso dabar yra 78.
Johnas Kirby'is taip pat sako, kad, JAV vertinimu, ne visi nuskendusio Rusijos laivo "Moskva" kariai išgyveno, tačiau Vašingtonas neturi tikslių duomenų, kiek ir kaip jų žuvo. Rusija nėra oficialiai paskelbusi apie savo flagmano pajėgų žūtis, nors kai kurie laive buvusių karių artimieji praneša apie jų mirtis. Rusija taip pat nepatvirtino laivo nuskendimo priežasties; Ukraina skelbė, kad į jį pataikė jos raketos.
Atnaujinta 02.10
JAV prezidentas artimiausiu metu žada paskelbti apie naują didelį karinės pagalbos Ukrainai paketą. Kaip praneša Skynews, pagalba greičiausiai bus panašaus dydžio, kaip ir praėjusią savaitę pristatytas paketas - apie 800 mln. dolerių. Tačiau dėl detalių dar sprendžiama.
Ankstesnėje JAV karinės paramos siuntoje Ukrainai buvo numatyta artilerijos sistemų, karinių transporto priemonių, pakrantės gynybos įrangos ir kitos technikos. Jei naujos paramos dydis bus toks pat, iš viso JAV karinės pagalbos Ukrainai vertė nuo Rusijos sukelto karo pradžios sieks per 3 mlrd. dolerių.
Atnaujinta 01.06
Britanija ketina siųsti Ukrainai daugiau artilerijos, tarp jos - ir priešlaivinių raketų "Brimstones", skelbia BBC. Apie tai pranešama po JAV prezidento pokalbių su Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovais. Jie pabrėžė, kad būtina visomis išgalėmis remti Ukrainą, bet į karą nesivelti. Šalių lyderiai taip pat sutarė, jog Maskvai reikia pritaikyti daugiau sankcijų ir tokiu būdu dar labiau izoliuoti Rusiją tarptautinėje arenoje.
Atnaujinta 00.21
J. Bidenas nežino, ar lankysis Kyjive
JAV prezidentas Joe Bidenas prisipažino, kad nežino, ar aplankys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Kyjive, rašo „Sky News“.
Šį klausimą jam uždavė žurnalistai per vizitą Naujajame Hampšyre.
Balandžio mėnesio pradžioje britų premjeras Borisas Johnsonas netikėtai apsilankė šiame mieste, traukiniu pasiekęs sostinę karo su Rusija įkarštyje.
Atnaujinta 0.00
M. Podoliakas: nežinia, kada bus atnaujintos derybos
Sunku pasakyti, kada bus atnaujintos taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos, sako pagrindinis Ukrainos derybininkas.
Mychaylo Podoliakas „Reuters“ sakė, kad dabartinė pertrauka greičiausiai užtruks dėl besitęsiančios Mariupolio apgulties ir akivaizdaus Rusijos noro sustiprinti savo jėgas atnaujinant puolimą rytuose.
Pasak jo, santykius taip pat pablogino civilių žudynės Bučos mieste.
Pastarasis abiejų pusių susitikimas įvyko kovo 29 d.
„Akivaizdu, kad Mariupolio tragedijos fone derybų procesas tapo dar sudėtingesnis“, – „Reuters“ sakė M. Podoliakas.
„Rusija įžūliai atsisako bet kokių žmogiškumo apraiškų, kai kalbama apie tam tikrus humanitarinius koridorius. Ypač kai kalbame apie Mariupolį“, – pabrėžė jis.
Ukrainos valdžia teigia, kad nuo karo pradžios Mariupolyje žuvo mažiausiai 20 000 civilių gyventojų, o bandymus evakuoti miesto gyventojus ne kartą nutraukė Rusijos armijos apšaudymai.
