Televizijos ir Jaunimo teatro aktorė Neringa Varnelytė itin ryškiai pamena akimirką, kai apsisprendė, kad dirbs teatre. Kuo – dar nežinojo. Tuomet, dar moksleivę, ją taip užbūrė raudona uždanga prieš spektaklį. Ne vieną solidų vaidmenį tiek teatre, tiek televizijos serialuose bei legendiniame „Dviračio šou” sukūrusi Neringa Varnelytė renginių režisieriui Aurimui Kamantauskui atviravo – aktoriaus profesija itin sunki, bet ne visada deramai įvertinta, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Prajuokinti žiūrovą – sunkus darbas
Paklausta, kas lengviau – pravirkdyti ar prajuokinti žiūrovą, Neringa sakė, kad kažkada jai atrodė, jog prajuokinti žiūrovą yra labai sunku. Ji su didžiuliu susižavėjimu stebėjo aktorę Kristiną Kazlauskaitę, iš kurios vos vienos frazės visa publika galėdavo leipti juokais. Iš K. Kazlauskaitės patarimo Neringa neprašė, bet ilgainiui pastebėjo, kad prajuokinti geba ir pati. „Aš gal ir gyvenime esu toks žmogus, kad kartais, kai natūraliai elgiuosi, kitiems tai kelia juoką. Ir, kai aš pajaučiu, kad žmonės linksminasi, nejučia dar pažaidžiu. Kažkas prigimtyje gal yra tokio. Noras, kad kitiems būtų smagu”, – sako aktorė.
Televizijos žiūrovams iš „Dviračio žinių“ žinoma Neringa Varnelytė prisimena, kad žydruosiuose ekranuose atsidūrė dėka šviesaus atminimo Vytauto Kernagio, kuris pakvietė į vedamą laidą.
Neringa juokiasi, kad teko padirbėti ir tai, kuo visiškai netikėjo. „Kadaise man atrodė, kad žemiausias aktoriaus darbas tai – garsinti filmukus. Na, tai mano pirmas darbas ir buvo garsinti filmukus, ir aš ten ilgai užstrigau, dar ir dabar tą darau ir man dabar tai teikia didelį malonumą”, – pripažįsta N. Varnelytė.
„Reikia klausti ministerijos, kodėl nevertina menininkų“
Paklausta, ar tarp aktorių egzistuoja nusistatymas, kad televizija yra ne tai, dėl ko jie studijavo, Neringa Varnelytė buvo atvira.
„Žinome, kaip mes, aktoriai, gyvename, kokie tie atlyginimai teatre. Jeigu dirbtum tik teatre, kai tavo atlyginimas yra, tarkime, 1 100 eurų, tai net nežinau… Reikia paklausti Kultūros ministerijos, kodėl taip yra, kodėl taip nevertinami menininkai. Tiesiog nevertinami. Gaila. Tikiu, kad tai pasikeis. Tikiu, kad tai yra kažkoks etapas”, – viliasi aktorė.
Neringa Varnelytė prisimena, kad vos įsidarbinus teatre atlygis buvo ne toks ir svarbus.
„Atsimenu, kai atėjau į teatrą, kai mane priėmė, aš buvau tokia laiminga ir daviau sau žodį, kad niekada neprašysiu, kad man keltų atlyginimą. Dabar aš galvoju, kodėl aš taip sau pasakiau? Juk atiduodi save, atiduodi savo laiką, savo energiją”, – sako N. Varnelytė.
Tapti aktore Neringa nusprendė dar pradinėse klasėse. „Kai buvau ketvirtokė, mūsų klasę atvežė į Jaunimo teatrą. Dar nebuvo atsiskleidusi uždanga prieš spektaklį. Aš sėdėjau aptirpusi ir galvojau: „O Dieve, kaip čia gera, kaip čia gera. Čia taip gera! Aš noriu čia būti. Aš noriu čia būti.” Na, pasižiūrėjau tą spektaklį, ir tada man iškilo klausimas, o kuo čia galima būti? Nusprendžiau, kad aktore”, – prisimena vaikystės svajonę išpildžiusi Neringa.
„Savo gyvenimo kryžių nešu ir scenoje“
„Aš galvoju, kad kiekvienas žmogus turi labai stiprią patirtį ir visi turim savo kryžių, ne tik scenos, bet gyvenimo. Gyvenimo kryžių tampausi į sceną, jis padeda”, –sako Neringa Varnelytė. „Rekūrų“ vadovo paklausta, kiek sveria tas gyvenimo kryžius, žinoma aktorė nė nesusimąsto: „Panešu. Nešti padeda šeima, artimieji, visi tau atviri žmonės, netgi filmai, ar kažkas, su kuo tu niekada nesusitiksi. Taip mes vieni kitiems padedame.”
Dvi dukras ir sūnų auginanti žinoma aktorė sako, kad namuose jos rolė ne režisierė ar partnerė, bet prievaizdas. Neringos vyras – taip pat aktorius Algirdas Dainavičius. „Kur mes labai vienas kitą labai palaikome, tai, manau, darbo reikaluose. Žinoma, ir gyvenime, visuose svarbiuose dalykuose. Visgi, abu esame išreikšto charakterio žmonės, nelabai taikomės vienas prie kito. Itališka šeimyna”, – šypsosi N. Varnelytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
