Ketvirtadienį Vieną muzikinėmis spalvomis nuspalvino antrasis 2026-ųjų „Eurovizijos“ pusfinalis, kuriame vietą didžiajame finale iškovojo Bulgarijos, Ukrainos, Norvegijos, Rumunijos, Maltos, Kipro, Albanijos, Danijos, Čekijos ir tolimosios šalies partnerės – Australijos – atstovai.
Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis parodė kitą konkurso veidą – šįkart scenoje susitiko ne tik triukšmingi šou ir lazerių nušviesti klubiniai ritmai, bet ir trapūs, beveik išpažintį primenantys pasirodymai. Vieni atlikėjai rinkosi emocinį nuogumą, kiti – scenoje kurti ekstravagantišką, žvilgsnį kaustantį šou, tačiau abi kryptys kūrė tą patį įspūdį: 2026-ųjų „Eurovizija“ – vieta, kur muzika virsta teatru.
Pasiklausyti Dariaus Užkuraičio ir Gerūtos Griniūtės įžvalgų apie II „Eurovizijos“ pusfinalį galite čia:
Sceninės išpažintys prožektorių šviesoje
Ukraina
Ukrainai atstovauja dainininkė Leleka, kurios sceninis vardas įprasmina į namus kasmet grįžtantį paukštį – gandrą. „Eurovizijos“ ir Ukrainą niokojančio karo fone, gandras simboliškai neša žinią apie sugrįžimą namo ir neblėstančią viltį.
Jausmų ir išgyvenimų persmelktas kūrinys „Ridnym“, kaip ir atlikėjos sceninis vardas, kalba apie vidinę transformaciją, tikėjimą ir atradimą. Šiuo metu Berlyne gyvenanti dainininkė scenoje vilki baltą rūbą, kurio dalis primena paukščio sparną, padabintą folkloro motyvais, o jos rankose – tradicinis ukrainiečių instrumentas – bandūra.
„Viktorija Leleka LRT RADIJO eteryje ne kartą pasakojo apie savo savanorystės darbus, sunkias patirtis gimtojoje Ukrainoje ir koncertus ten. Ji yra labai gražus žmogus.
(...). Daina labai graži, joje daug ukrainietiškų motyvų ir daug šviesos, o žodžiai įkvepiantys. Linkiu, kad ši daina „Eurovizijos“ lentelėje būtų labai aukštai“, – LRT RADIJO laidoje „Eurovizijos“ savaitė“ įžvalgomis dalijasi G. Griniūtė.
Albanija
Albanijos muzikos žvaigždė Alis „Eurovizijoje“ – su jautria daina „Nan“. Kūrinys pasakoja apie motinų, kurių vaikai paliko namus, amžiną meilę jiems, lyg užsimenant apie į užsienį laimės ieškoti išvykusius sūnus ir dukras. Scenoje kartu pasirodo ir aktorė, įkūnijanti dainininko mamą – nors Albanijos dainininkas neslėpė, jog svarstė galimybę į sceną pasikviesti savo tikrąją mamą, tačiau nusprendė, kad tai jam būtų pernelyg emocinga patirtis.
Čekija
Čekija į konkursą atsiuntė vieną talentingiausių savo šalies jaunųjų vokalistų Danielį Zizką. Jis „Eurovizijoje“ – su dramatiška daina „Crossroads“ kalba apie sudėtingą gyvenimą šiuolaikiniame pasaulyje ir jame laukiančius, nerimą keliančius pasirinkimus. Būdamas vos 23-ejų atlikėjas yra laikomas vienu įtikinamiausių jaunosios kartos balsų čekų muzikoje.
Užkulisiuose kuklumu išsiskiriantis dainininkas kūrinį atlieka tarp veidrodžių, esminiai jo ginklai konkurse – muzika ir balsas, o ne scenos efektai.
„Esu neabejinga šiai dainai – ji yra nuostabi (...). Ko gero, ją kelčiau į pirmąją vietą, be abejo, tai yra skonio reikalas, galimai klausytojas neįsiklausys į jo istorijos plėtojimą“, – sako G. Griniūtė.
Malta
Maltai „Eurovizijoje“ atstovauja populiariausias šių dienų šalies dainininkas Aidanas, kuris kaip ypatingas svečias vasarį pasirodė ir Lietuvos atrankos finale. Aidanas neseniai į Maltos muzikos istoriją įėjo pritraukęs 10 tūkst. gerbėjų minią – tai didžiausias užfiksuotas vietinio solo atlikėjo pasirodymas.
Po ilgos pertraukos maltiečių kalbą į „Eurovizijos“ sceną grąžinęs romantikas atlieka baladę, pavadintą „Bella“, kurioje švelniai prisimena pasibaigusią meilę ir kviečia net giliame liūdesyje įžvelgti tyrą grožį. Maltos kūrinys skirtam tiems, kurie tiki, kad jautrios dainos apie meilę niekada neišeina iš mados.
„Iš Maltos dažniausiai tikimės kažko panašaus į šių metų Kipro pasirodymą, tačiau šių metų daina skamba kiek kitaip – joje juntama itališka dvasia. Man daina yra tikrai graži, mielai jos klausyčiau išgirdęs per radiją“, – pastebi D. Užkuraitis.
Šviesų, garso ir energijos audra
Bulgarija
Pirmoji į antrojo pusfinalio sceną žengė Bulgarijai atstovaujanti šalies dainininkė Dara su ritminga daina „Bangaranga“. Įtraukiantis pasirodymas su šokėjais nufilmuotas kambario erdvėje, anot dainininkės komandos, jis atspindi tipiškus bulgariškus namus.
Hipnotizuojantis žodis „Bangaranga“, kaip LRT.lt pasakojo pati Dara, neturi aiškios reikšmės, tačiau iš esmės jis – lyg burtažodis, apsaugantis nuo blogos energijos. Dara nebijo žaisti muzikos žanrais, stebinti žiūrovus ryškiu identitetu ir užburiančiais šokio judesiais.
„Jei ne afromotyvai, sakyčiau, tai būtų ganėtinai paprasta, banaloka dainelė, tačiau ritmų kaita, mano manymu, šią dainą pagerina – paskanina“, – priduria D. Užkuraitis.
Danija
Vienu konkurso favoritų laikomas Danijos atstovas Sørenas Torpegaardas Lundas į „Euroviziją“ atvyko su daina gimtąja kalba „Før vi Går Hjem“. Manieringas dainininkas augo mažame Danijos miestelyje, būdamas vos 10-ies jis atrado pašaukimą teatrui ir muzikai. Būdamas 17-os jis tapo jauniausiu kada nors į Danijos nacionalinę scenos mokyklą įstojusiu studentu – talentu.
S. Torpegaardas „Eurovizijoje“ atlieka kūrinį apie audringo vakarėlio pabaigą ir pagundas, kai protas kovoja su aistringo nuotykio ir liepsnojančios meilės troškimu. Kartu su šokėjais dainininkas šėlsta stikliniame kube, kol jo nakties šokį dramatiškai nutraukia pusiau perplėšiami jo marškiniai.
„Danai yra mano favoritai, kaip ir čekai – jie žiba ryškiausiomis šviesomis“, – įspūdžiais dalijasi G. Griniūtė.
Norvegija
Norvegijos dainininkas Jonas Lovv, išgarsėjęs tik prieš metus, šįmet atrankoje nurungė buvusį „Eurovizijos“ laimėtoją, tikrą publikos numylėtinį, smuiko virtuozą Alexanderį Rybaką.
Legendinį Freddie Mercury savo įkvėpimo šaltiniu vadinantis Jonas scenoje – su roko grupe, raudonu apšvietimu ir energinga daina „Ya Ya Ya“, kurioje pats ragina neieškoti gilios prasmės. Jo tikslas – užmegzti ryšį su publika ir ištrinti ryšį tarp scenos bei jos žiūrovų, todėl muzikoje jis pasižymi ryškia menine išraiška ir ekspresyvumu.
Kipras
Londone gyvenanti dainininkė Antigoni (britų TV žvaigždės Tonios Buxton dukra) renkasi seksualų įvaizdį ir vasariškos nuotaikos kūrinį „Jalla“.
Pietietiškais ritmais persmelktą kūrinį apie aistrą ir troškimą siekti daugiau Antigoni atlieka stovėdama (o kartais ir gulėdama) ant scenoje sumontuoto masyvaus stalo. Pasirodymui įsibėgėjus prie jos prisijungia šokėjos, o sceną apgaubia ugnis.
„Tai tikrai yra labai kiprietiškas pasirodymas“, – sako G. Griniūtė.
Australija
Neabejotinai žymiausia antrojo pusfinalio dalyvė – Australijos atstovė Delta Goodrem. Pasaulinę šlovę pelniusi vokalistė „Eurovizijoje“ su kūriniu „Eclipse“ kuria istoriją apie gilaus žmogiško ryškio paieškas.
Spindinčia suknele pasidabinusi dainininkė kūrinį pradeda saulės užtemimą simbolizuojančios dekoracijos fone, jį tęsia grodama auksu spindinčiu fortepijonu, galiausiai dainuoja ant virš instrumento iškylančios pakylos, kurią gaubia dūmų debesys ir vainikuoja žiežirbų lietus.
„Australija nepasikuklino (...). Gal kažkas pasakys – „standartas“. Taip, tai yra standartas, tačiau tai yra gerai sukaltas gabalas, atlikimas nekelia abejonių, kai skamba fortepijonas, net Gerūta pakyla iš savo vietos“, – teigia D. Užkuraitis.
Rumunija
Į konkursą po pertraukos sugrįžo ir Rumunija, kuriai atstovauja populiari šalies dainininkė Alexandra Capitanescu su kūriniu „Choke Me“. Dainininkė pirmą kartą nacionalinį pripažinimą pelnė 2023-iaisiais, laimėjusi dainų konkursą „The Voice of Romania“. Netrukus po pergalės ji išleido debiutinį albumą, kurį įgyvendino savo grupės ir kompozitorių pagalba. Nors savo karjerą ji planuoja tęsti medicininės fizikos srityje, meilė muzikai ją lydi nuo ankstyvos vaikystės.
Roko dainoje, šiek tiek primenančioje garsios grupės „Evanescence“ stilių, muzikantai sujungti botagais virstančiais lazeriais, sproginėja ugnis, dainininkę lydi mistiška balta figūra, uždengtu veidu.
„Sakyčiau, kad ši daina yra orientuotą į tą pačią publiką, kaip ir Estijos atlikėjų. Estams nepasisekė, tačiau manau, jog Rumunijos vokalistė yra tikrai stipresnė“, – tikina D. Užkuraitis.
Visus II pusfinalio pasirodymus galite peržiūrėti laidos įraše:
Parengė Emilija Balcerytė
