„Politinis turizmas prisidengiant neutralumu“, taip Austrijos kanclerio vizitą į Maskvą vertina politologas Tomas Janeliūnas. Jis sako, kad Vakarų lyderiai nėra apsisprendę, ar Vladimirą Putiną reikia maksimaliai izoliuoti. Tai, anot T. Janeliūno, būtų vienintelė moraliai pateisinama politika. Pasak politologo, V. Putiną Austrijos kancleris galėtų nebent pakviesti į Hagos tribunolą.
„Ne tik kuris pradėjo karą prieš Ukrainą, bet ir kuris duoda įsakymus vykdyti nusikaltimus prieš žmoniškumą. Manau, kad tikrai tokių vizitų pasekmės yra galbūt net priešingos, nei tikimasi. Tokie vizitai sustiprina Putino įsivaizdavimą, kad jis išlaiko ne tik galią savo rankose, bet ir diktuoja darbotvarkę kitiems, tai yra pas jį važiuoja Vakarų šalių lyderiai ir jam kažką bando siūlyti. Tokie vizitai tik atideda realaus sprendimo galimybę, nes suteikia Putinui daugiau pasitikėjimo, kad viskas gerai, kad jis yra vienas pasaulio lyderių ir jis sprendžia, kaip čia toliau bus. Toks vizitas yra greičiau neatsakingas trumpalaikis noras pasipuikuoti, bet tikrai neprisideda prie realaus sprendimo“, – LRT TELEVIZIJAI sako T. Janeliūnas.
Anot politologo, austrai yra „žymiai labiau parsidavę Rusijos įtakai“.
„Kad ir buvusi užsienio reikalų ministrė, kuri gana greitai tapo vienos iš Rusijos energetikos kompanijos valdybos nare, irgi rodo, kad rusai gana lengvai tiesiog pirkdavo Austrijos politikus. Ta korupcija, kuri yra prasiskverbusi per daugelį Austrijos politikos ir verslo sluoksnių, ji, matyt, yra ir paveikusi bendrą mąstymą apie tai, kokia yra Rusija, kokia ji gali būti naudinga ir galbūt riektų toliau su ja palaikyti įprastinius verslo santykius, neva prisidengiant neutralumu“, – teigia politologas.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris savaitgalį apsilankęs Kyjive ir susitikęs su Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį Maskvoje kalbėjosi su V. Putinu. Deja, susitikimo vaizdų nėra. Net rusų žurnalistai nebuvo įleisti padaryti protokolo nuotraukos. Derybų už uždarų durų pageidavo Austrijos kancleris.
Vėliau Austrijos kancleris sakė paraginęs Rusijos prezidentą baigti invaziją Ukrainoje, taip pat iškėlęs toje šalyje Rusijos pajėgų įvykdytų „sunkių karo nusikaltimų“ klausimą. Po susitikimo paskelbtame pranešime Austrijos vyriausybės vadovas nurodė, kad jo pagrindinė žinia, išsakyta V. Putinui per „labai tiesias, atviras ir sunkias“ derybas – jog „šis karas turi baigti, nes kare abi pusės gali tik pralaimėti“.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją Maskvoje K. Nehammeris sakė, kad per derybas su V. Putinu jiedu „žiūrėjo vienas kitam į akis, kalbėdamiesi apie karo siaubus“ ir kad šis pokalbis gali padaryti didesnį poveikį per ilgesnį laiką.
Visgi Austrijos lyderis pripažino, kad po šių derybų nejaučia didelio optimizmo, jog karas greitai baigsis.
Tai pirmasis V. Putino susitikimas akis į akį su Europos Sąjungos šalies lyderiu nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios. Nors tai nėra vizitas su Bendrijos mandatu, K. Nehammeris apie jį iš anksto informavo partnerius. Savo socialinio tinklo paskyroje kancleris rašė, jog Austrija yra neutrali šalis, tačiau turi aiškią poziciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Pasak politiko, V. Putinas turi būti sustabdytas, humanitariniai koridoriai atverti, sutarta dėl ugnies nutraukimo ir pradėti išsamūs tyrimai dėl karo nusikaltimų. Austrija nėra NATO narė, tačiau priklauso Europos Sąjungai ir prisideda prie sankcijų Maskvai.
