Suomijos parlamentarė Päivi Räsänen atsidūrė teisme dėl kaltinimų neapykantos kalba. Politikė sulaukė palaikymo ir Lietuvoje – visų mūsų šalies krikščioniškų bažnyčių lyderiai paragino „melstis už persekiojimą dėl tikėjimo“. Tačiau pačios Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčia tyli.
Ne dėl Biblijos: LGBT eitynes vadino gėda ir nuodėme
Nors viešojoje erdvėje dažniausiai teigiama, kad politikė teisiama už tai, jog socialiniuose tinkluose pacitavo Bibliją, P. Räsänen teisiama už tris pareiškimus: pirmi du buvo interviu radijuje, trečias – tekstas internete.
Prokurorai buvusiai Suomijos krikščionių demokratų partijos pirmininkei, vidaus reikalų ministrei siūlo piniginę baudą, nors teoriškai už tokius nusikaltimus gali grėsti ir kalėjimas. Byla sukėlė diskusiją dėl žodžio laisvės ribų.
2019 metais P. Räsänen sukritikavo Suomijos liuteronų bažnyčią dėl to, kad ji parėmė eitynes „Pride“.
„Kaip Bažnyčios pamatas Biblija dera su tuo, kad gėda ir nuodėmė rodomos kaip garbė?“ – klausė ji tviteryje.
Kartu ji įkėlė Biblijos nuotrauką su apaštalo Pauliaus laišku, kuriame homoseksualūs santykiai vaizduojami kaip viena iš žmonių ydų, rašoma, kad „moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą“.
Prokuratūros vertinimu, tokia politikės žinutė „žemina homoseksualius asmenis, teigia, kad homoseksualumas yra gėda ir nuodėmė“. Tačiau taip sakoma ne apie pačią Biblijos citatą, o apie politikės žinutę tviteryje: „gėda ir nuodėmė“ yra jos pačios žodžiai.
Tiriamas ir atvejis, kai 2019 metais humoristinėje laidoje visuomeninio Suomijos transliuotojo „Yle“ eteryje politikė galimai leido suprasti, kad homoseksualumas yra genetinis sutrikimas.
Kalėdinės laidos tema buvo „Ką Jėzus manytų apie homoseksualus?“, joje P. Räsänen ir kunigas buvo pakviesti išdėstyti, „ką jie pasakytų Jėzui, jei jis pasirodytų šį penktadienį“. Vėliau politikė teisinosi, kad laida buvo humoristinė.
Laidos vedėjas paklausė P. Räsänen, ar jos požiūris į homoseksualumą pasikeistų, jei paaiškėtų, kad jį lemia genetika, ir ji atsakė, kad toks seksualumo aiškinimas mažai tikėtinas, tačiau esą genai, kaip rodo istorija, keitėsi į bloga. Tuomet žurnalistas paklausė, ar homoseksualumas ir reiškia „blogėjimą“.
„Mūsų genetika lemia skirtingas ligas ir sutrikimus. <...> Aš nelyginu alkoholizmo ir homoseksualumo, bet pasakysiu, kad mes žinome, jog kai kurie genetiniai veiksniai lemia alkoholizmo atsiradimą“, – cituojamas jos pareiškimas Suomijos žiniasklaidoje.
Prokurorų nuomone, tai reiškia, kad politikė laiko homoseksualumą genetiniu sutrikimu ir kad homoseksualūs asmenys yra blogesni genetiškai.
Teisme atsidūrė ir medžiaga, kurią politikė išplatino dar 2004 metais. Straipsnyje pavadinimu „Jis sukūrė vyrą ir moterį“ galima rasti tokių teiginių kaip „grįžimas prie normatyvinio heteroseksualaus gyvenimo yra įmanomas, jei patys žmonės yra motyvuoti ir nori būti gydomi“.
Suomijos prokuratūros teigimu, publikacija tvirtina, kad homoseksualumas yra moksliškai patvirtintas sutrikimas, dėl to teisiama ir ji, ir prie publikacijos prisidėjęs kunigas.
Tačiau dėl kito politikės teiginio, neva homoseksualumas yra iškrypimas, prokuratūra tyrimą nutraukė.
Sulaukė palaikymo Lietuvoje, Suomijos bažnyčia panikos nekelia
Dėl P. Räsänen poziciją išsakė Lietuvos krikščioniškų bažnyčių atstovai.
„Kreipiamės į visus krikščionis ir kviečiame savo maldose palaikyti tuos, kurie persekiojami dėl savo tikėjimo ir įsitikinimų“, – teigiama išplatintame kreipimesi, kurį pasirašė Lietuvos katalikų, stačiatikių, evangelikų liuteronų ir kitų krikščioniškų konfesijų atstovai.
Beje, pačios Suomijos evangelikų liuteronų bažnyčia skandale nepasisako, jos galva arkivyskupas Tapio Luoma prieš kelerius metus, kai prasidėjo prokuratūros tyrimas, tvirtino palaikantis kaltinimus.
„Krikščionims nedera įžeidinėti, stigmatizuoti žmonių grupių. Tai man pakankamai aišku. Jei asmuo ar jų grupė stigmatizuojami, vadinami nuodėmingais, tai nepriartina prie krikščionybės“, – suomių žiniasklaidoje cituojamas kunigas.
Kalbėdamas apie P. Räsänen pareiškimus jis taip pat yra sakęs, kad Bažnyčia atvira visoms poroms, o Biblija „nėra Dievas“ ir jis pats ją interpretuoja kitaip nei politikė.
Lietuvoje savo nuomonę apie bylą pirmieji paskelbė pavieniai Katalikų bažnyčios atstovai ir visuomeniniai judėjimai.
„Pasauliui patinka girdėti tai, kas Biblijoje yra cukrus. Bet griebiasi akmenų girdėdamas tai, kas yra druska. Jei Pohjola ir Räsänen bus nuteisti, tai bus prieš sąžinės, religijos ir žodžio laisvę. Ir tai vyksta laisvoje demokratiškoje ES valstybėje“, – feisbuke paskelbė kunigas Algirdas Toliatas.
Lietuvoje platinama ir elektroninė peticija, kurią pasirašė daugiau nei 300 tūkstančių žmonių visame pasaulyje.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos, platinusios peticiją, pirmininkas Audrius Globys LRT.lt sakė, kad katalikų bendruomenė bylą P. Räsänen ir vyskupui vertina kaip grėsmę tikėjimo laisvei.
„Tai strateginė byla Europos Sąjungoje, kurioje sprendžiamas religijos ir žodžio, sąžinės laisvės klausimas. Pasekmės gali apimti ne tik Suomiją, bet ir kitas valstybes“, – sakė A. Globys.
Jo teigimu, žinutė tviteryje buvo politikės bendruomenei skirtas kreipimasis, taip jį ir reikėtų suprasti, o ne kaip homoseksualių asmenų įžeidinėjimą.
„Ji pacitavo laišką romiečiams taip, kaip yra suprantama, ir paklausė savo, liuteronų, bendruomenės vadovų, kaip tai atitinka jų poziciją „Pride“ parado atžvilgiu. Ji kreipėsi ne į Suomijos visuomenę, ji kreipėsi į savo bendruomenę, tikinčiuosius ir vadovus“, – sakė LRT.lt pašnekovas.
A. Globys mano, kad partnerystės, neapykantos kalbos įstatymų priėmimas Lietuvoje galėtų paskatinti panašių bylų atsiradimą.
„Krikščionių bendruomenė su savo pasaulėžiūra, su žmogaus, santuokos, lytiškumo samprata yra išstumiama už įstatymo ribų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tikinčiųjų požiūriu homoseksualumas yra „netvarkingi santykiai“ ir „grėsminga žmogui“.
Tokį požiūrį esą išsakė Suomijos parlamentarė, to mokomi ir vaikai per tikybos pamokas Lietuvoje.
„Aš niekur nematau ten neapykantos. <...> Savo dalykų supratimas aiškiai, ramiai, motyvuotai, jei yra tikintis žmogus, jis remiasi tuo, kuo tiki. Tai negali būti neapykantos kurstymas“, – sakė jis.
LGBT bendruomenė laukia pokyčių
LRT.lt kalbinta Suomijos LBGTI bendruomenei atstovaujančios organizacijos „Seta“ vadovė Kerttu Tarjamo sakė, kad organizacijai svarbu, jog vyksta teismas dėl neapykantos kurstymo.
Būtent šios organizacijos bendradarbiavimas su Liuteronų bažnyčia lėmė skandalingą P. Räsänen pareiškimą tviteryje.
„Apie daugumą LGBTIQA+ žmonių patiriamos neapykantos nepranešama, nepaisant mūsų įstatymų prieš diskriminaciją ir to, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Viena iš priežasčių – žmonės netiki, kad tai ką nors pakeis“, – sakė K. Tarjamo.
Jos teigimu, religijos laisvė nereiškia, kad galima diskriminuoti žmones.
„Ši byla rodo, kad neapykantos kalba prieš LGBTIQA+ nebebus toleruojama mūsų visuomenėje ir kad jai yra pasekmės, net kai tokią kalbą motyvuoja religija. Nesvarbu, kokia bus bylos baigtis, ši žinutė, mano manymu, yra esminė“, – kalbėjo aktyvistė.
Ji pabrėžė, kad LGBT bendruomenėje taip pat yra tikinčiųjų.
„Yra religinių bendruomenių, kurios įtraukia ir LGBTIQA+ asmenis. Jie turi teisę į religijos laisvę saugioje aplinkoje“, – pažymėjo K. Tarjamo.
Profesorė: politikė gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė religijos sociologė Milda Ališauskienė sutinka, kad šis ginčas gali tapti rezonansinis, jo galbūt imsis ir aukštesni teismai, tačiau apeliavimas į religijos laisvę ne visuomet yra argumentas teisme.
„Viena vertus, mes matome religijos laisvės sampratos išplėtimą. Tas išplėtimas ateina iš JAV – ir šiuo atveju mes matome paramą, išsakomą JAV politikų, dvasininkų, kai kurių akademinės bendruomenės atstovų“, – teigia LRT.lt pašnekovė.
Ji priminė, kad JAV Aukščiausiame Teisme buvo svarstoma byla, ar kepykla turėjo teisę atsisakyti kepti vestuvinį tortą homoseksualiai porai.
„Manau, šis svarstymas Suomijoje greičiausiai taip pat atsidurs Europos Žmogaus Teisių Teisme ir ten bus sudėlioti galutiniai taškai“, – sakė M. Ališauskienė.
Jos teigimu, pastaruoju metu politikoje dažnai iškeliamas krikščionių kaip kankinių įvaizdis, esą jie sekuliarioje visuomenėje yra persekiojami. Tokių tendencijų ji pastebi ir Lietuvoje.
„Objektyviai žiūrint, Suomijoje krikščionys yra vyraujanti religinė bendruomenė, todėl sociologiškai sunku įsivaizduoti, kaip daugumą sudaranti bendruomenė objektyviai gali būti patirianti diskriminaciją“, – atkreipia dėmesį M. Ališauskienė.
Pasak jos, tokie konfliktai yra reakcija į sekuliarizmo procesą, kuris vis labiau atskiria religiją ir visuomenę.
„Religija tampa privačiu reikalu ir viešuose klausimuose, užtikrinant vienų ar kitų visuomenės grupių teises, religija nėra įtraukiama kaip vienas iš veiksnių. <...> Valstybė užtikrina religijos laisvę, bet tai darydama vadovaujasi teisiniais aktais, o ne religiniais įsitikinimais“, – apie religijos vaidmenį politikoje kalbėjo profesorė.
Dėl to esą nėra teisinga bylos liuteronei politikei suprasti kaip cenzūros.
„Sakyčiau, kad tie, kurie tai vadina cenzūra, yra linkę save viktimizuoti, pasitelkti kankinystės retoriką. Visuomenėje yra įvairių tikėjimų, įsitikinimų žmonių. Turi atsirasti bendras sutarimas, gairės dėl to, kaip bendraujama tarpusavyje, nes visuomenė turėtų susitarti. Manau, šis procesas ir rodo pastangas susitarti, nubrėžti ribas“, – sakė ji.
M. Ališauskienės teigimu, šiame ginče svarbu įvertinti tai, kad kalbama apie politikę, viešą asmenį, turintį autoritetą visuomenėje, kurio kalba gali sukelti pasekmių.
„Pavyzdžiui, gali būti ir kitų žmonių pareiškimų, remiantis ja, ir galbūt veiksmų. Tai nėra paprastas žmogus, kuris pasako ką nors svarstydamas, kalbėdamas su draugais“, – atkreipė dėmesį profesorė.
