Irano revoliucinė gvardija pagrasino pulti JAV objektus Artimuosiuose Rytuose, jei bus apšaudyti jos tanklaiviai, pranešė Irano žiniasklaida. Šis pareiškimas nuskambėjo Vašingtonui laukiant Teherano atsakymo dėl naujausios derybinės pozicijos. Tuo tarpu Iranas praneša apie ajatolos Mojtaba Khamenei susitikimą su Ali Abdollahi, kuris koordinuoja sąveiką tarp Irano kariuomenės ir Irano islamo revoliucinės gvardijos.
„Bet koks Irano tanklaivių ir komercinių laivų užpuolimas išprovokuos stiprų atsakomąjį smūgį vienam iš Amerikos centrų regione ir priešo laivams“, – pareiškė gvardija kitą dieną po JAV smūgių dviem Irano tanklaiviams Omano įlankoje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį sakė besitikintis Irano atsakymo į naujausią Vašingtono pasiūlymą dėl taikos susitarimo.
INFORMACIJA TRUMPAI
- Irano revoliucinė gvardija pagrasino pulti JAV objektus Artimuosiuose Rytuose, jei toliau bus apšaudomi Irano tanklaiviai.
- JAV prezidentas D. Trumpas vis dar laukia Irano atsakymo į susitarimo pasiūlymą, bet Teheranas atsakyti neskuba.
- Kataro tanklaivis pirmą kartą nuo karo pradžios perplaukė Hormuzo sąsiaurį.
- Nepaisant paliaubų, Izraelis toliau bombarduoja Libaną
- Prie Kataro krantų į birius krovinius gabenantį laivą pataikė sviedinys, o Kuveitas patyrė dronų ataką.
Tačiau jei Teheranas ir nusiuntė atsakymą tarpininkams Pakistane, viešų to ženklų nebuvo, o Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, kaip pranešama, suabejojo JAV vadovybės patikimumu.
„Pastarasis JAV pajėgų įtampos eskalavimas Persijos įlankoje ir jų gausūs veiksmai pažeidžiant paliaubas sustiprino įtarimus dėl Amerikos pusės motyvacijos ir rimtumo diplomatijos kelyje“, – sakė A. Araghchi per pokalbį su Turkijos užsienio reikalų ministru, skelbia Irano naujienų agentūra ISNA.
Penktadienį JAV naikintuvas apšaudė ir išvedė iš rikiuotės du su Irano vėliava plaukiojančius tanklaivius, kuriuos Vašingtonas apkaltino metant iššūkį Irano uostų blokadai. Vienas Irano kariškis vietos žiniasklaidai teigė, kad karinis jūrų laivynas atsakė smūgiais.
Šis incidentas įvyko po dar vieno paaštrėjimo praėjusią naktį Hormuzo sąsiauryje – gyvybiškai svarbiame tarptautiniame jūrų kelyje, kurį Iranas siekia kontroliuoti, kad galėtų rinkti rinkliavas ir daryti ekonominį spaudimą JAV bei jų sąjungininkėms.
JAV teigia, kad Teherano vykdoma pagrindinio naftos kelio kontrolė yra nepriimtina.
Vašingtonas per tarpininkus pakistaniečius nusiuntė Iranui pasiūlymą pratęsti paliaubas įlankoje, kad būtų galima derėtis dėl galutinio konflikto, prasidėjusio prieš 10 savaičių JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, sureguliavimo.
Prancūzijos transliuotojo LCI žurnalistė Margot Haddad šeštadienį sakė, kad D. Trumpas trumpame interviu jai teigė vis dar besitikintis sužinoti Irano atsakymą „labai greitai“.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį sakė, kad pasiūlymas vis dar peržiūrimas.
Naftos dėmė
Tuo tarpu aukščiausio rango JAV diplomatas Marco Rubio šeštadienį susitiko su Kataro lyderiu – pagrindiniu Vašingtono tarpininku dialoge su Iranu. Valstybės departamentas nurodė, kad jie aptarė „tolesnį glaudų koordinavimą siekiant atgrasyti grėsmes ir skatinti stabilumą bei saugumą visuose Artimuosiuose Rytuose“.
Kataro šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani praėjusią dieną susitiko su JAV viceprezidentu J.D. Vance'u aptarti Pakistano vadovaujamų pastangų tarpininkauti siekiant nuolatinės taikos.
Karo metu Iranas atakavo objektus Katare, pabrėždamas turtingojo emyrato vaidmenį priimant didelę JAV oro bazę.
Tuo tarpu palydovinės nuotraukos užfiksavo naftos dėmę, plintančią prie Irano Chargo salos krantų, kurioje yra pagrindinis šalies naftos eksporto terminalas.
Kol kas neaišku, kas sukėlė šį nuotėkį vakarinėje salos pakrantėje, kuris, pasak pasaulinės stebėjimo tarnybos „Orbital EOS“, apėmė daugiau nei 52 kvadratinių kilometrų plotą.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Conflict and Environment Observatory“ naujienų agentūrai AFP teigė, kad iki šeštadienio dėmė „gerokai sumažėjo“ ir ją galėjo sukelti nesandari naftos infrastruktūra.
Chargo sala yra Irano naftos eksporto pramonės širdis ir nualintos ekonomikos pagrindas. Sala įsikūrusi įlankoje toliau į šiaurę nuo siauro Hormuzo sąsiaurio.
Po karo pradžios vasario 28 dieną Iranas iš esmės uždarė sąsiaurį, kas sukėlė sumaištį pasaulio rinkose ir padidino naftos kainas.
Atsakydamos į tai, JAV vėliau įvedė savo Irano uostų blokadą, o D. Trumpas šią savaitę nutraukė trumpai trukusią JAV karinio jūrų laivyno operaciją, kuria siekta vėl atverti sąsiaurį komercinei laivybai.
Libano frontas
Lygiagrečios paliaubos Libano fronte taip pat patiria įtampą dėl kasdienių susišaudymų tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“.
Pareigūnai pranešė, kad per šeštadienį Izraelio įvykdytus smūgius Pietų Libane žuvo mažiausiai devyni žmonės, o valstybinė žiniasklaida pranešė apie antskrydžius prieš greitkelį į pietus nuo Beiruto, esantį už tradicinių kovotojų grupės tvirtovių.
Šios naujos atakos buvo vienos intensyviausių nuo prieš tris savaites prasidėjusių paliaubų tarp Izraelio ir „Hezbollah“ pradžios.
„Hezbollah“ pareiškė, kad reaguodama į besitęsiančius smūgius bent du kartus dronais atakavo karius Šiaurės Izraelyje.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad į Izraelio teritoriją buvo paleisti keli sprogstantys dronai, vienas atsargos karys buvo sunkiai sužeistas, o kiti du patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus.
Nauji smūgiai suduoti tuo metu, kai Libanas ir Izraelis, oficialiai kariaujantys nuo 1948 metų, kitą savaitę Vašingtone turėtų surengti tiesiogines derybas, kurioms „Hezbollah“ griežtai prieštarauja.
