Savivaldybės, kurių teritorije įrengti poligonai, sulauks lėšų iš gynybos biudžeto. Tiesa, pasigirdo abejonių dėl tokių lėšų tinkamo panaudojimo, mat už skirtus pinigus kai kurie rajonai ketina, pavyzdžiui, gerinti vandens kokybę. Ministerija sako – tai daryti galima, tačiau tik jei tai atlieps ir kariuomenės poreikius.
Iš viso dešimt šalies savivaldybių, kurių teritorijose yra poligonai, pasidalins 11 mln. eurų.Tiek joms skiriama iš šalies gynybos biudžeto. Kai kuriose jų už šiuos pinigus ketinama rūpintis gana žemiškais dalykais – apšvietimu, infrastruktūra ar vandentiekiu.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Savivaldybėse, kurių teritorijose yra poligonai, iš gynybos biudžeto šiemet skiriama 11 mln. eurų.
- Skirti pinigus savivaldybės galės dvigubos paskirties projektams, kad būtų atliepti ir kariuomenės poreikiai.
- Pinigai negali būti skirti bendriesiems savivaldybių poreikiams patenkinti.
„Iš tų pinigų galima bus investuoti į socialinę infrastruktūrą ir į kelių būklę. Pabradėje yra problema su vandens kokybe, galima bus naudoti tam tikrą finansinę paramą ir projektams finansuoti“, – anksčiau balandį LRT laidai „Panorama“ sakė Pabradės seniūnė Ana Zingerienė.
Tokie seniūnės žodžiai sukėlė klausimų socialiniuose tinkluose, jų vartotojai klausė, ar tikslinga taip naudoti pinigus, kurie turi būti skirti šalies gynybai. Ministerija nurodė, kad tokioms reikmėms savivaldybės pinigus naudoti gali, tačiau tai turi būti naudinga ir kariuomenei.
Lėšas skirtų kitur, bet bėdos nemato
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas portalui LRT.lt sakė, kad nors pats mieliau gynybos biudžeto lėšas kreiptų kitur, bet jei jau jos skirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir gali spręsti, kur jas panaudoti.
Taip pat skaitykite
„Jeigu jau nusprendėme paremti savivaldybes, tegul savivaldybės pačios nusprendžia, kur investuoti. <...> Leiskime apsispręsti. Aš galbūt duočiau kam nors kitam, bet jei jaučia, kad yra tokia problema, kodėl gi ne“, – sakė politikas.
Jis sakė, kad dar eidamas ministro pareigas buvo pradėjęs procesus, kurie, pavyzdžiui, Pabradės gyventojams sumažintų vandens kainą. Kad tai nutiktų, anot jo, reikia, kad poligonas prisijungtų prie Pabradės vandentiekio.
„Buvau pradėjęs projektą, bet turbūt KAM nebevysto. <...> Jeigu poligonas prisijungtų prie Pabradės vandentiekio, o tam reikia tiesiog išsitiesti neilgą atkarpą vandentiekio, turbūt poligonas mokėtų šiek tiek brangiau, nei moka dabar iš gręžinių, bet jis visai Pabradės vietovei stipriai numuštų vandens kainą.
Tai būtų pozityvus socialinis efektas, kad žmonės jaustų, jog poligonas duoda socialinį efektą. <...> Mintis yra rodyti, kad valstybė rūpindamasi ir derindama gynybą duoda ir socialinė efektą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pinigai nėra bendro pobūdžio reikmėms
Kaip portalą LRT.lt informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), šiais metais savivaldybėms, kuriose yra poligonai, iš gynybos biudžeto skiriama daugiau nei 11 mln. eurų. Kokia suma galiausiai tenka kokiai savivaldybei, sprendžiama pagal tų savivaldybių dydį.
Didžiausia šios sumos dalis – apie 3,4 mln. eurų – tenka Šalčininkų rajono savivaldybei, kiek mažiau, tai yra 3,2 mln. eurų skiriama Švenčionių rajono savivaldybei. Mažiausia suma atitenka Telšių rajono savivaldybei, kuriai iš gynybos biudžeto skiriama 70 tūkst. eurų.
„Šios lėšos bus skirtos savivaldybių dvejopos paskirties infrastruktūrai, kuri tarnaus ir kariuomenei, ir vietos žmonėms – nuo kelių, šaligatvių, apšvietimo, vandentvarkos ar kitų inžinerinių tinklų iki švietimo, kultūros, sporto, sveikatingumo, poilsio ir kitų viešam naudojimui skirtų erdvių“, – portalui LRT.lt nurodė ministerija.
Pasak KAM, poligonus turinčios savivaldybės poreikį finansuoti projektus, susijusius su karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų naudojimu, teiks ministerijai. Įvertinusi gautų poreikių atitikimą, Krašto apsaugos ministerija jų įgyvendinimą finansuos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Taip pat skaitykite
„Svarbu pabrėžti, kad šios lėšos nėra skirtos bendro pobūdžio savivaldybių reikmėms – jos investuojamos į infrastruktūrą, kuri yra tiesiogiai susijusi su karinių objektų veikimu ir jų aptarnavimu. Tai reiškia, kad finansuojami sprendimai ne tik prisideda prie gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo, bet turi ir aiškų ryšį su kariuomenės poreikiais“, – komentavo KAM.
Pavyzdžiui, vandentvarkos projektai finansuojami tais atvejais, kai vandenvietės yra arba bus tiesiogiai naudojamos kariniams objektams aprūpinti.
Anot ministerijos, sparčiai plečiantis Ruklos įgulos kariniam vienetui ir jos infrastruktūrai, esami Ruklos vandenvietės pajėgumai nebėra pakankami užtikrinti visų gyventojų ir kariuomenės poreikių.
„Panaši situacija yra ir Pabradės kariniame poligone, kur įrengta ir veikia Lietuvoje esantiems JAV kariams skirta infrastruktūra (RSOM), todėl patikimas centralizuotas vandens ir kitų inžinerinių tinklų tiekimas – būtina sąlyga, kad šie objektai veiktų.
Taip pat skaitykite
Esant tokioms aplinkybėms, vandenviečių modernizavimas ar plėtra yra būtina investicija, užtikrinanti sklandų karinių vienetų funkcionavimą ir priimančiosios šalies paramą sąjungininkams. Tokiu būdu investicijos į dvejopos paskirties infrastruktūrą vienu metu sprendžia tiek nacionalinio saugumo, tiek vietos gyventojų poreikius“, – portalui LRT.lt komentavo KAM.
