Pasaulyje

2021.11.18 17:00

Vokietija neigia, kad ji pasirengusi priimti migrantus iš Baltarusijos pasienio su Lenkija

atnaujinta 18.44
LRT.lt, BNS2021.11.18 17:00

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės.

„Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.

Pasak H. Seehoferio, vos išgirdęs apie tokį pareiškimą, jis paskambino Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kuri išvakarėse kalbėjosi su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

„Susisiekiau su ja ir gavau aiškią žinią, kad kalbama apie neteisingą informaciją“, – nurodė vokiečių ministras.

Anksčiau ketvirtadienį Baltarusija pranešė, kad jos teritorijoje yra apie 7 tūkst. migrantų, iš jų apie 2 tūkst. – pasienyje su Lenkija.

„Europos Sąjunga kuria humanitarinį koridorių 2 tūkst. stovykloje esančių pabėgėlių. Prisiimame atsakomybę grąžinti likusius 5 tūkst. žmonių namo – kiek tai įmanoma ir jeigu jie to pageidauja“, – pareiškė A. Lukašenkos atstovė Natalia Eismant.

Ji tvirtino, kad Vokietijos kanclerė derėsis su ES dėl „humanitarinio koridoriaus į Vokietiją“ atvėrimo.

Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Artimųjų Rytų, yra įstrigę palei Baltarusijos ir Lenkijos sieną. Vakarų šalys sako, kad šią krizę sąmoningai organizavo Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos režimas, siekdamas supriešinti ES ir atkeršyti už Bendrijos įvestas sankcijas.

A. Lukašenka atmeta kaltinimus, kad jis yra surežisavęs šią krizę, taip pat kritikuoja ES valstybes nares dėl migrantų neįsileidimo.

Šią savaitę jis du kartus telefonu kalbėjosi su A. Merkel – tai buvo pirmieji jo pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų.

Trečiadienį baltarusių autoritarinio lyderio biuras pareiškė, kad tiesioginės Minsko ir Briuselio derybos yra neišvengiamos, kaip esą buvo sutarta per pokalbius su A. Merkel. Tačiau Vokietija tokių derybų dar nepatvirtino.

Europos Komisija savo ruožtu patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.

V. Putinas ragina A. Lukašenką ir Baltarusijos opoziciją palaikyti dialogą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paragino savo sąjungininką Baltarusijoje Aliaksandrą Lukašenką ir šios šalies opoziciją, kurios didelė dalis buvo ištremta Minskui pernai malšinant masinius antivyriausybinius protestus, palaikyti dialogą.

V. Putinas ir toliau remia A. Lukašenką, vis labiau izoliuotą po susidorojimo su precedento neturinčiomis demonstracijomis prieš jo valdžią, kilusiomis praėjusią vasarą jam paskelbus pergalę prezidento rinkimuose. Šie rinkimai, kaip teigia Vakarai ir opozicija, buvo suklastoti.

A. Lukašenkos režimas įkalino šimtus žmonių ir privertė daugumą opozicijos, kurios atstovė skelbia laimėjusi tuos rinkimus, veikėjų palikti šalį.

Sakydamas kalbą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje V. Putinas teigė, kad Baltarusijos vidaus situacija „nurimo“.

„Vis dėlto problemų yra. Visi puikiai tai žinome ir, aišku, raginame valdžią ir opoziciją palaikyti dialogą“, – kalbėjo V. Putinas, dažnai savo šalyje priimantis A. Lukašenką.

Kremliaus šeimininkas yra pagarsėjęs netolerancija gatvių protestams ir garsiai kalba apie įtarimus, kad juos kursto Vakarai, tuo metu Baltarusijos opozicija aktyviai siekia Vakarų lyderių prielankumo.

Sviatlana Cichanouskaja, kurią baltarusių opozicija ir daugelis Vakarų šalių laiko tikrąja rinkimų nugalėtoja ir kuri po to balsavimo buvo priversta išvykti į Lietuvą, sakė, kad su Maskva nepalaiko ryšio, bet pasveikino raginimą dėl dialogo.

„Asmeniškai aš nepalaikau ryšio su Kremliumi. Bet sveikinu raginimus dialogui“, – sakė ji nepriklausomam Baltarusijos portalui Zerkalo.io.

Tačiau S. Cichanouskaja pridūrė, kad jos sąlyga kalbėtis su režimu išlieka politinių kalinių paleidimas.

„Joks dialogas negali prasidėti kalėjime. Visi politiniai kaliniai turi būti paleisti, o smurtas sustabdytas. Mūsų sąlygos yra tos pačios“, – sakė ji.

Teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra 873 politiniai kaliniai.

V. Putinas, pagrindinis A. Lukašenkos politinis ir finansinis rėmėjas, taip pat ragina Minską ir Briuselį pradėti dialogą dėl migrantų krizės Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje.

Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.

Padėtis Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje komplikavosi praėjusią savaitę, prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susirinkus keliems tūkstančiams migrantų iš Vidurinių Rytų, norinčių patekti į ES. Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.

Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.

Kremlius šią savaitę pasveikino „tiesioginį kontaktą“ tarp Minsko ir Briuselio, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskambino A. Lukašenkai. Jiedu kalbėjosi dukart – pirmadienį ir trečiadienį.

Tai buvo pirmieji A. Lukašenkos pokalbiai su kuriuo nors Vakarų lyderiu nuo praėjusių metų, kai jo režimas susidorojo su protestuotojais.

A. Lukašenka nepertraukiamai vadovauja Baltarusijai nuo 1994 metų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt