Pasaulyje

2020.06.22 14:34

LRT trumpai. Ką Lukašenkai reiškia tūkstančių baltarusių protestas ir kodėl jis palankus Kremliui

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2020.06.22 14:34

Aliaksandras Lukašenka valdo Baltarusiją nuo pat 1994-ųjų ir neketina trauktis skelbdamas sieksiantis šeštosios kadencijos rinkimuose rugpjūtį. Minsko ir kitų miestų gatvėse protestuoja tūkstančiai baltarusių, bet ar šalies politika gali pasikeisti? LRT.lt trumpai paaiškina, kas vyksta kaimyninėje Baltarusijoje.

Bandos imunitetas po 15 metų

Nepasitenkinimas A. Lukašenka visuomenėje ėmė didėti dėl COVID-19 pandemijos, smarkiai paveikusios Baltarusiją, nors kritika režimui brendo ir anksčiau. A. Lukašenka pradžioje neigė infekcijos grėsmę ir ją menkino, neįvedė karantino, leido vykti masiniams renginiams.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie draudimus milicininkams keliauti į ir iš Vitebsko srities dėl čia plintančio viruso. Vėliau ėmė daugėti informacijos apie naujus užsikrėtimus COVID-19 ir mirtis nuo infekcijos.

Pats Baltarusijos vadovas ragino gydytis nuo viruso degtine ir žemės ūkio darbais. Balandį Baltarusijoje apsilankė speciali Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) misija. Tada ekspertai ragino Minską griežtinti kontrolę, o viruso plitimą šalyje palygino labiausiai paveiktoms pasaulio valstybėms.

Šalies valdžia bandė vaizduoti, kad pandemija yra ne valstybės, o medikų reikalas, todėl medikams pagalbą teikė patys žmonės ir verslas.

„Manau, kad jo (A. Lukašenkos – LRT.lt) ekspertai, patarėjai ar pasąmoniniai konsultantai rekomendavo bandyti kurti bandos imunitetą. Bet elgiantis taip, kaip jis elgėsi – nieko nedarant – tam prireiktų bent 15 metų“, – A. Lukašenkos pastangas apibūdino baltarusių žurnalistas Franakas Viačorka.

Taip pat skaitykite

A. Lukašenka teigė neįvesiantis griežtų karantino priemonių, nes tai pakirstų šalies ekonomiką ir nebūtų „ką ėsti“.

Baltarusių ekonomistas Leonidas Fridkinas birželį LRT RADIJUI sakė, kad šalies ekonomika, nepaisant A. Lukašenkos bravūriškos pozicijos, smunka: stoja pramonės gamyba, eksportas, mažėja vartojimas vidaus rinkoje, paveiktas turizmo sektorius, įmonių darbuotojų atlyginimai sumažinami.

A. Lukašenka smerkė Vakarų valstybių ekonominio atsigavimo nuo COVID-19 priemones, vadinamas „pinigų mėtymu iš sraigtasparnio“, nors pati Baltarusija priėmė paramą iš Europos Sąjungos.

Taip pat skaitykite

Pandemija aštrina įsisenėjusias režimo problemas ir valdžia nesugeba užtikrinti savo legitimumu tapusio stabilumo, o šalies gyventojai gali imti abejoti A. Lukašenkos valdžia.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) lektorius dr. Laurynas Jonavičius LRT.lt teigia, kad tai tik dar vienas lašas baltarusių kantrybės taurėje: „Tai galbūt sukėlė papildomą socio-ekonominį pasipiktinimą. Bet negalima sakyti, kad tai lemiantis veiksnys, tik papildomas faktorius, kuris kontekste prastėjančios ekonominės situacijos, augančių represijų iš valdžios, nesiskaitymo su visuomene, žiniasklaidos laisvės apribojimo.“

„Šlepečių revoliucija“

Baltarusijoje rugpjūčio 9-ąją ketinama rengti šalies prezidento rinkimus ir 6-osios kadencijos juose sieks A. Lukašenka. Per paskutinius prezidento rinkimus 2015 metais, A. Lukašenka skelbė savo pergalę surinkęs 84 proc. balsų, nors rinkimuose buvo neleista dalyvauti nė vienam opozicijos kandidatui.

Pernai lapkritį vykusiuose Baltarusijos parlamento rinkimuose Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai užfiksavo rimtus pamatinių teisių apribojimus“ ir „priespaudos atmosferą“, kurią patyrė politinė opozicija.

Opozicijos politikai tada neteko paskutinių mandatų parlamente, bet Nacionalinės asamblėjos mandatą laimėjo „Mis Baltarusija“, įtariama turinti romantiškų ryšių su A. Lukašenka.

Šįkart rinkimuose žadėjo dalyvauti virš tuzino opozicijos kandidatų. Paskutinės gyventojų apklausos, kol Minskas jų dar neuždraudė, rodė vos 3 proc. siekiantį A. Lukašenkos populiarumą, todėl socialiniuose tinkluose plito memai su „3 procentų Saša“. O vienas kandidatas pradėjo rinkiminę akciją „sustabdyti tarakoną“ – pašiepiant A. Lukašenkos ūsus – kurios simboliu tapo šlepetė.

Baltarusiai netiesiogiai protestavo gausiai pasirašinėdami už palaikomus kandidatus. Tačiau A. Lukašenkos valdžia ėmė slopinti galimus neramumus iš karto suimdama potencialius varžovus ir neleisdama kelti kandidatūrų rinkimuose.

„Lukašenka akivaizdžiai nenori leisti susiformuoti kritinei masei. Galbūt todėl jis ir pradėjo oponentų šalinimus ne prieš pat rinkimus, bet dar prieš jų registraciją į rinkimus. Kad spėtų išsklaidyti ar neleisti susiakumuliuoti tam protestiniam potencialui“, – sako L. Jonavičius.

Pirmadienį Baltarusijo Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad reikiamą skaičių parašų iškelti kandidatūrą prezidento rinkimuose pateikė 7 kandidatai.

Žurnalistas F. Viačorka teigia, kad realių politinų pokyčių galimybė šalyje didėja. Visuomenėje augantis nepasitenkinimas režimu susiliejo su elito grupių kova ir pokyčių reikalavimais.

„Dabar Lukašenkos pozicija yra silpniausia nei kada nors anksčiau. Pirmiausiai dėl to, kad klanai sugebėjo susiorganizuoti (...). Lukašenkos rėmimas tiek elite, tiek visuomenėje yra gana mažas. Tai sukūrė galimybę. Nekalbu apie jo nuvertimą, bet apie pokyčių atnešimą, kuriuos remtų minios gatvėse“, – sakė V. Viačorka.

Taip pat skaitykite

Tūkstantiniai protestai

Paskelbus 2015 metų prezidento rinkimų rezultatus, Minske vyko protesto akcija, kurioje dalyvavo tik apie šimtas žmonių. Dabar, anot L. Jonavičiaus, protestai Baltarusijoje vis dažnėja.

Visuomenė savo nuotaikas išreiškė pasirašinėdama už kandidatus, o praėjusią savaitę Minske po V. Babarykos ir jo sūnaus sulaikymo į gatves išėjo keli tūkstančiai protestuotojų. Susiformavo 4–5 km ilgio žmonių grandinė, protestuotojai skandavo šūkius „Laisvės!“, „Tegyvuoja Baltarusija!“.

„Galbūt norima vaizduoti, kad čia masiškai baltarusiai protestuoja prieš režimą ir Lukašenką, bet to nėra. (...) Kiek išėjo (į gatves – LRT.lt) tokių duomenų tikslių nėra, bet, akivaizdu, kad nepakankamai daug. Kritinė masė, kuri grasintų režimo stabilumui, ji kol kas nėra susiformavusi vis dar“, – sako L. Jonavičius.

Nevyriausybinės organizacijos „Viasna“ duomenimis, buvo sulaikyta mažiausiai 120 žmonių, tarp jų – ir žurnalistai. ES politikai pasmerkė represijas prieš kandidatus.

Taip pat skaitykite

Pats A. Lukašenka leido nedviprasmiškai suprasti savo poziciją – anksčiau kalbėjęs apie užsienio veikėjų norą surengti „maidaniukus“ šalyje, penktadienį jis perspėjo išsiaiškinsiąs su „politiką užsižaidžiusiais“ verslininkais.

O vėliau A. Lukašenka perspėjo neleisiantis tokių problemų „spręsti jėga“, nors suimtieji pranešė patiriantys pareigūnų psichologinį smurtą, jiems neleidžiama miegoti ir panašiai.

„Žmonės yra preventyviai bauginami, gąsdinami, jiems grasinama, atliekami „raktinių“ žmonių suėmimai. Tas kelia nepasitenkinimą, bet jis dar neperauga, kad jau „užteks, gana“ ir kad „mes jau visi dabar einame į gatves“, – teigia L. Jonavičius.

Penktadienio vakarą Vilniuje protestuotojai surengė piketą prieš politines represijas Baltarusijoje. „Mūsų kolegos ir tėvynainiai Varšuvoje ir Kijeve taip pat rengė protestus ir mes norėjome prisidėti prie šio judėjimo“, – LRT ENGLISH sakė viena iš akcijos organizatorių baltarusė Viktorija Andrukovič.

Taip pat skaitykite

Kiti dalyviai protestus lygino su Lietuvos Sąjūdžiu, Vinco Kudirkos aikštėje plevėsavo Baltarusijos istorinės vėliavos, matytos ir pernykštėse 1863–1864 m. sukilimo vadų laidotuvėse.

Tačiau L. Jonavičius prognozuoja, kad net ir augant protestams, A. Lukašenka neatsitrauks, o jėgos struktūros naudos dar daugiau represijų.

„Atsitraukti atgal Lukašenka negali iš principo, nes tai parodytų jo silpnumą ir negalėjimą išspręsti problemų. O ekonomiškai stimuliuoti, skatinti ar suduoti pozityvių impulsų visuomenei jis tiesiog neturi iš ko – neturi pinigų, neturi politinės valios. Bet koks sistemos atpalaidavimas, susitaikymas su kritika, visuomenės spaudimu, reikštų, kad režimas nebepajėgus valdyti situacijos. Tai Lukašenkai reikštų asmeninį pralaimėjimą“, – LRT.lt teigia L. Jonavičius.

Rusijai protestai palankūs

Baltarusija yra itin svarbi Rusijai, nes Kremlius mato Minsko priklausomybę kaip pagrindinę sąlygą savo pasaulinės galio statusui. Todėl pernai Rusija ėmė didinti spaudimą Baltarusijai giliau integruotis ir realiai įgyvendinti 1996 m. unijinės valstybės susitarimus.

Pats A. Lukašenka nerodo didelio noro suartėti su Rusija ir ėmė vis dažniau kalbėti apie būtinybę išsaugoti suverenitetą ir net užsiminė apie bendras karines pratybas su NATO nariais, bet Vakarų pusėje, anot L. Jonavičiaus, jaučiamas „pasyvumas“.

Pati Rusija yra ekonomiškai nusilpusi dėl COVID-19 pandemijos ir naftos kainos smukimo, prie kurio prisidėjo ne tik virusas, bet ir Kremliaus kova su Saudo Arabija. Todėl Baltarusijai pavyko gauti nuolaidų energijos ištekliams iš Rusijos.

Dabartiniai protestai Rusijai yra naudingi ir suteikia daugiau įtakos svertų, teigia L. Jonavičius, nes A. Lukašenka negali tikėtis Vakarų pagalbos malšinant piliečių nepasitenkinimą.

A. Lukašenka ir toliau tradiciškai laviruoja tarp Vakarų ir Rusijos. Prieš kelias savaites Baltarusiją pasiekė JAV naftos krovinys, o į Minską greitai turėtų atvykti pirma per daugiau kaip dešimtmetį JAV ambasadorė.

Todėl šie prezidento rinkimai itin svarbūs ir Rusijai. V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas jau pareiškė, kad „Kremlius neturi savo atstovo Baltarusijos rinkimuose“.

„Rusijos interesas turbūt vis dar išlaikyti Lukašenką valdžioje. Vien todėl, kad jisai yra pažįstamas ir labai priklausomas ir režimas yra labai priklausomas nuo Maskvos. Bet kokio alternatyvaus kandidato iškilimas ar net atėjimas į valdžią atneštų daug nežinomųjų“, – sako L. Jonavičius.

Vakarų valstybės reikšdamos susirūpinimą dėl represijų Baltarusijoje ir demokratijos stokos, visada pabrėžia, kad pokyčiai turi ateiti iš visuomenės. Bet net ir pasikeitus Baltarusijos vadovui, šalies politika pernakt nepakistų, teigia VU TSPMI ekspertas, o Maskva į įvykius taip pat nežvelgtų ramiai.

„Rusijos įtaka niekur nedingtų. Proeuropietiškumas neatsirastų čia ir dabar. (...) Pati visuomenė kol kas kaip ir nepatenkinta tuo, kas yra. Bet nenori nieko radikaliai keisti, manydama, kad bus dar blogiau“, – sako L. Jonavičius.