Pasaulyje

2020.05.20 11:57

Baltarusija iš arti. Nepaisydami valdžios apatijos, žmonės patys kovoja su COVID-19

Nepaisant Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos tvirtinimo, kad jokio viruso šalyje nėra, COVID-19 pandemija akivaizdžiai matoma visoje valstybėje. Tai pasakoja Andrėjus Voazianovas, Vilniuje veikiančio Europos humanitarinio universiteto (EHU) dėstytojas iš Minsko. 

Pietų Baltarusijoje medikų ir policijos pareigūnų brigados matuoja kiekvieno į darbą važiuojančio asmens temperatūrą ir tikrina, ar jo pavardės nėra asmenų, kuriems paskirta saviizoliacija – 14 dienų privalomos izoliacijos laikotarpis, taikomas grįžusiems iš užsienio – sąraše.

Tai yra keletas pavyzdžių iš tų nedaugelio privalomų kovos su viruso plitimu priemonių, kurias Sveikatos apsaugos ministerijai pavyko įvesti, nepaisant aukščiausios vadovybės neigimo, kad pandemija apskritai egzistuoja.

Kartu su dar vienu savanoriu atvežęs vietos gamybos kaukes ir apsauginius kostiumus į šalia Baltarusijos sostinės esančius Zaslavlį ir Voložiną, pastebėjau, kad žmonės dėvi kaukes, abiejuose miestuose ant sienų kaba plakatai, aiškinantys „kvėpavimo etiketo“ taisykles.

Medicinos darbuotojai, su kuriais kalbėjomės, vis dar susirūpinę, tačiau jaučiasi kur kas geriau pasiruošę kovai su virusu nei kovo pradžioje, kai Vitebske įvyko pirmasis didesnis protrūkis.

Tuomet A. Lukašenka Europos šalyse įvedamą karantiną vadino „koronaviruso psichoze“, teigė, kad Baltarusijos ekonomika negali sau leisti karantino, ir rekomendavo gyventojams intensyviau fiziškai dirbti, sportuoti ir gerti daugiau degtinės, tokiu būdu „stiprinant imuninę sistemą“.

Sveikatos apsaugos ministro Uladzimiro Karaniko teigimu, šiuo metu keletas ligoninių, privalėjusių mobilizuotis, kad galėtų priimti COVID-19 sergančius pacientus, po truputį grįžta į įprastą darbo ritmą, kadangi pandemijos pikas šiame regione jau praėjo.

Vitebske, kur, nepaisant Vyriausybės neigimo, buvo užfiksuotas pirmasis koronaviruso protrūkis šalyje, COVID-19 užsikrėtė tūkstančiai žmonių.

Visuotinė mobilizacija

Visoje Baltarusijoje paprasti žmonės patys ėmėsi veiksmų – organizavo visuomenės iniciatyvas, protestavo, demonstruodami pilietinį nepaklusnumą.

Remiantis Baltarusijos rinkodaros tyrimų bendrovės SATIO duomenimis, net ir negavę jokių valdžios nurodymų, 53 proc. žmonių stengiasi be rimtos priežasties neiti iš namų, o 47 proc. nustojo naudotis visuomeniniu transportu.

Iki gegužės Vyriausybė, t. y. A. Lukašenka ir jo administracija, neįvedė Baltarusijoje nė vieno oficialaus draudimo.

Verslininkai, o ne valdžios atstovai, Minsko gatvėse iškabino plakatus, aiškinančius žmonėms, kad reikia plautis rankas ir dėvėti kaukes. Vietos prekybos centruose per garsiakalbius ir ant grindų nubrėžtomis linijomis pirkėjams vis primenama laikytis atstumo vieniems nuo kitų.

Nors daugelis kino teatrų uždaryti, tie, kurie vis dar veikia, praneša, kad lankomumas sumažėjo net 98 proc., lyginant su 2019 m. kovu ir balandžiu. Viešus renginius atšaukė jų organizatoriai, o vietos, kuriose jie paprastai vyksta, paskelbė karantiną.

Naktinis gyvenimas šalyje sustojo. Populiariausių Baltarusijos sporto klubų aistruoliai taip pat ragina nutraukti nacionalinės futbolo taurės varžybas ir boikotuoti rungtynes, nors pats A. Lukašenka kovo pabaigoje dar žaidė ledo ritulį.

Minske atsirado meno instaliacija, vaizduojanti ant medžių iškabintas didžiules medicinines kaukes ir tokiu būdu raginanti žmones būti sąmoningus.

„Yandex“ saviizoliacijos indeksas, leidžiantis realiu laiku stebėti, kiek Minsko gatvėse yra žmonių, parodė, kad, prasidėjus pandemijai, jų mieste sumažėjo bemaž tris kartus.

Nepaklususios viruso protrūkį ignoruojančiai aukščiausiajai valdžiai, keletas Vyriausybės ir savivaldos institucijų pačios ėmėsi priemonių viruso plitimui stabdyti. Viešasis transportas, liftai ir gatvės reguliariai dezinfekuojami, policijos pareigūnai dėvi kaukes.

Sveikatos priežiūros darbuotojai: tarp COVID-19 ir spaudimo iš aukščiau

Nuo pat pandemijos pradžios Sveikatos apsaugos ministerija bando atsiriboti nuo prezidento naratyvo, kasdien pateikdama neraminančią statistiką, rekomenduodama gyventojams likti namuose ir kas savaitę rengdama klausimų ir atsakymų sesijas.

Visgi atsižvelgiant į tai, kad vykdomoji valdžia yra sutelkta A. Lukašenkos rankose, ekspertų įspėjimai nedavė norimo rezultato ir Baltarusijoje nebuvo sukurta ryžtinga kovos su koronavirusu politika.

Visuomenė visomis išgalėmis palaiko sveikatos priežiūros darbuotojus. Vos per keletą dienų į Sveikatos apsaugos ministerijos atidarytą banko sąskaitą baltarusiai pervedė daugiau kaip 1 mln. eurų.

Paprasti žmonės mobilizavosi, kad padėtų šalies sveikatos priežiūros darbuotojams.

Faktiškai kiekvienas Baltarusijos miestas šiuo metu turi sukūręs grupę kurioje nors internetinėje pokalbių programoje, per kurią koordinuojamas ligoninėms reikalingų kaukių, vaistų ir plaučių ventiliavimo aparatų rinkimas bei įsigijimas.

Balandį „Hackerspace Minsk“ nemokamai sumodeliavo ir pagamino daugiau kaip 40 tūkst. apsauginių veido skydelių ir 6,5 tūkst. apsauginių kostiumų. Jie išdalinti 152 Baltarusijos miestams ir miesteliams, pirmenybę teikiant atokiausiems šalies rajonams.

Sutelktinio finansavimo platformos „Molamola“ ir „Ulej“ tarpininkauja įsigyjant ir ligoninėms pristatant reikiamas priemones. „Imena Initiative“ padeda itin pažeidžiamoms grupėms sveikatos priežiūros sistemoje, pavyzdžiui, nuo Minsko nutolusių sričių slaugytojams.

Tinklalapyje „bycovid19.com“ išvardinta ir daugiau priemonių, kaip būtų galima padėti Baltarusijos sveikatos priežiūros darbuotojams.

Kavinės ir restoranai medikams nemokamai pristato maistą. Vitebske įsikūrusi komercinė bendrovė sukūrė greituosius koronaviruso testus, kurie buvo sertifikuoti vos per keletą dienų.

Labdaros maratonui „Dabro Live“ Baltarusijos muzikantai internete rengia nemokamus pasirodymus.

Sulaukusi mokytojų ir tėvų peticijų, Švietimo ministerija kovo pabaigoje įvedė „lankstų pamokų lankymo“ grafiką ir viena savaite pailgino moksleivių pavasario atostogas, taip sumažindama viruso plitimo grėsmę.

Visuomeninė organizacija „Zveno“ atliko nepriklausomą anoniminį sveikatos priežiūros darbuotojų tyrimą, padėjusį nustatyti, kokių priemonių labiausiai trūksta.

Visgi pasipriešinimas oficialiai valdžios pozicijai Vitebsko ligoninės vyr. gydytojui kainavo postą. Siarhejus Lazaras buvo atleistas, praėjus trims dienoms po to, kai apie sunkias sąlygas ligoninėje papasakojo Baltarusijos naujienų portalui Tut.by.

Saviizoliacija didele kaina

Norintys namuose likti baltarusiai susiduria su kliūtimis. Kai kuriems darbdaviams pavyko suorganizuoti nuotolinį darbą, tačiau daugeliui darbuotojų teko imti neapmokamas atostogas.

Vyriausybė pažadėjo ateinantį ketvirtį keturis kartus padidinti nedarbo išmokas, tačiau net ir įgyvendinus šią priemonę, jos vis tiek nesieks 100 eurų per mėnesį.

Vyresniems šalies gyventojams saviizoliacija taip pat nėra lengva, nors savanoriai padeda, nupirkdami maisto ir kitų pirmojo būtinumo prekių.

Minske vidutinės 170 eurų pensijos užtenka maistui, tačiau beveik nelieka pinigų būtiniems vaistams. Tokia situacija verčia pagyvenusias moteris ir toliau užsiimti smulkia prekyba lauke, taip padidindama riziką užsikrėsti COVID-19.

Tuo metu, kai vieni lieka namuose, kiti – pamalonindami prezidentą – dalyvauja renginiuose.

Prezidento administracija subūrė tūkstančius baltarusių į balandžio ir gegužės mėnesiais vykusius masinius renginius. Balandžio 25 d., nepaisant galimos rizikos, buvo suorganizuota kasmetinė šeštadieninė talka, kurios metu bendrai apsišvarinama arba atliekami kiti kolektyviniai darbai.

Balandžio 12 d. ir 29 d. tūkstančiai tikinčiųjų susirinko švęsti Verbų sekmadienį ir Velykas; bažnyčioje apsilankė ir A. Lukašenkos šeima.

Nepaisant piliečių peticijų, Prezidentas atsisakė atšaukti gegužės 9 d. Minske turėjusį vykti Pergalės dienos paradą. Tos pačios dienos vakarą Baltarusijos socialinių tinklų vartotojai šalies sostinėje suorganizavo renginį, ironišku pavadinimu „Koncertas nemirtingiesiems“.

Sulaukusi mažiau Prezidento dėmesio, vietos valdžia Breste, Baranovičiuose, Vitebske ir kituose šalies miestuose dėl „sudėtingos epidemiologinės situacijos“ atšaukė Pergalės dienos renginius.

Remiantis „Tut.by“ ir „Charter97“ žurnalistų duomenimis, parade buvo verčiami dalyvauti valstybinių pramonės įmonių ir institucijų darbuotojai, studentai ir net nuo COVID-19 pasveikę asmenys.

Ankstesnėje infekcijos statistikoje aiškiai atsispindėjo užsikrėtimo atvejų augimas, praėjus maždaug 4–5 dienoms po masinių renginių. Šiuo metu tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose plačiai diskutuojama apie tai, kad po gegužės 9 d. parado laukia dar vienas protrūkis.

Kas toliau?

Baltarusiai su dideliu pesimizmu žvelgia į ateinančius keletą mėnesių ir ne vien dėl koronaviruso. Dėl išaugusios Rusijos naftos kainos 2020 m. ir be koronaviruso pandemijos buvo prognozuojamas Baltarusijos ekonomikos susitraukimas.

Manoma, kad jei Baltarusijai pavyks „išvairuoti“ per pandemiją be didesnio aukų skaičiaus, prezidentas prieš rugpjūtį vyksiančius rinkimus visus nuopelnus prisiims sau.

Baltarusijos piliečiai, kurių prašymai išduoti Šengeno vizą iki šiol buvo rečiausiai atmetami, baiminasi, kad dėl COVID-19 neigiančio prezidento įvaizdžio kitos šalys gali imti dvejoti, prieš juos įsileisdamos.

Šį įvaizdį Kremliaus propagandos mašina jau naudoja, bandydama sumenkinti Baltarusijos suverenitetą.

Po to, kai Vitebsko ligoninėje, kaip įtariama, nuo COVID-19 mirė Rusijos pilietis, Rusijos propagandinę naujienų agentūrą RT atstovaujantis Antonas Krasovskis savo „Telegram“ kanale parašė, kad „Baltarusija negali egzistuoti“.

Tuo metu, kai net keletą savaičių praleidusios karantine kitos Europos valstybės po truputį švelnina ribojimus, baltarusiai kovoja su savo valstybe dėl galimybės likti namuose.

Andrejus Vozianovas dirba dėstytoju Vilniuje įsikūrusiame Europos humanitariniame universitete (EHU) ir tyrėju Minsko urbanistikos platformoje. 2018 m. Regensburgo universitete (Vokietija) jis apgynė socialinės antropologijos srities daktaro disertaciją, o šiuo metu gyvena Minske.