Iranas trečiadienį paleido raketų į dvi JAV karines bazes, kur tarnauja šeši Lietuvos kariai. Nukentėjusiųjų nėra, nes kariai spėjo pasislėpti. Ar įspėjimas buvo gerai dirbančios žvalgybos darbas, ar visgi Iranas leido informacijai atsirasti Irake?
Šiuo metu Irake dar yra likę 12 Lietuvos karių, trys kariai taip pat yra išsiųsti į Kuveitą. Kaip pranešta kiek anksčiau, kol kas nei vienas karys nepasiprašė būti išsiųstas atgal į Lietuvą. Karinėje bazėje, Vakarų Irake, tarnauja šeši Lietuvos kariai, tačiau antradienį, 6–7 valandas prieš ataką, atėjo nurodymas ją palikti – gauta žinia apie artėjantį pavojų.
Iranas leido sužinoti apie ataką?
„Bazės vadovybė gavo žvalgybinę informaciją, kad yra galima balistinių raketų ataka“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kariuomenės gynybos štabo viršininkas Gintautas Zenkevičius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politikos mokslų daktarė Ieva Koreivaitė taip pat tvirtina, kad apie šią ataką bazėse buvo žinoma. Jos žiniomis, žinutė atėjo į bazę ir iš Irako premjero ofiso. Anot jos, buvo tikimasi Irano keršto, bet ne tokiu būdu, o per įtakos tinklą Vidurio Rytuose.
„Kadangi bazėje yra jungtinis operacijų centras, tai ta žinutė pasiekė ir tarptautines pajėgas. Kitaip tariant, ar tai buvo visiškai slapta žvalgybinė informacija, kurią pavyko gauti, ar visgi Iranas leido tai žvalgybinei informacijai atsirasti Irake. Manau, kad labiau tikėtinas antrasis variantas“, – LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ sakė politologė.
Greičiausiai Iranas norėjo įspėti ir parodyti savo galimybes, sako I. Koreivaitė. Anot jos, Iranas siuntė dvi žinutes: vieną – kad štai „keršijame“, antra – kad raketos gali pasiekti daugelį taikinių Vidurio Rytuose, t. y. pažeisti JAV pajėgų saugumą.
Ko laukti toliau?
Generolo Qasemo Soleimani žūtis šaliai buvo milžiniškas praradimas. Tūkstančiai iraniečių rinkosi į laidotuvių procesiją. Ko gero, vien dėl žmonių reakcijos ir nuotaikų Vyriausybė priversta imtis sprendimų. Klausimas, ar ši ataka ir yra šis sprendimas ar bus jų daugiau?
Taip pat skaitykite
„Generolas Q. Soleimanis vadovavo „Quds“ pajėgoms, kurios yra atsakingos už Irano interesus regione. Iš esmės jis vadovavo tokioms operacijoms kaip, pavyzdžiui, Sirijos, Irako pajungimas Irano įtakos zoną. Jis buvo svarbus žmogus. (...) Ar dar bus kažkas? Iranas neabejotinai tęs savo strategiją, kuri vadinasi „JAV išgyvendinimas iš Vidurio Rytų“. Jis tai daro labai seniai, nuolat ir labai nuožmiai. Tai bus tęsiama, nes Irano tikslas yra Vidurio Rytų regionas – be JAV“, – sako I. Koreivaitė.
Stabdomos kelionės?
Pirmadienį perspėjusi Lietuvos piliečius nevykti į Iraką, trečiadienį užsienio reikalų ministerija ragina atsisakyti ir kelionių į Iraną, dėl ten esą išaugusių antivakarietiškų nuotaikų. Kad pastarieji įvykiai sustabdė visą kelionių procesą į Iraną, tvirtina ir Persijos kultūros klubo Lietuvoje vadovė ir kelionių į Iraną organizatorė Edita Muraškaitė.
„Mes paskelbėme kelionę, kur būtų galima pažinti netradicines Irano vietas, prieš Naujuosius metus. Kai aš pati tik grįžau iš kelionės, jau ruošėmės pirkti bilietus, bet įvyko ši nelaimė. Be abejo, artimiausių kelionių jau tikriausiai negalėsime įvykdyti. Praktiškai visos agentūros sustabdė savo kelionių planus, bent pavasario kelionių į Iraną“, – sako E. Muraškaitė.
Kelionių organizatorė kartu su vyru iraniečiu nuolat lankosi Irane, ten turi artimųjų, draugų. Paklausta, kaip jie vertina susidariusią situaciją, moteris tikina, kad visi jie tiesiog meldžiasi, kad neįvyktų karas.
„Jeigu iki JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymo apie kultūrinių objektų sugriovimą dar nebuvo toks stiprus neigiamas požiūris į Ameriką, (...) tai dabar stipriai pasikeitė požiūris į D. Trumpą ir į Ameriką“, – sako ji.
Taip pat skaitykite
Po to, kai Iranas paleido raketas į Irake esančias JAV karines bazes, kuriose tarnauja ir lietuvių kariai, prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.
Prezidentas G. Nausėda esąs susirūpinęs karių saugumu, tačiau Lietuvos įsipareigojimai lieka galioti: tarptautinėse operacijose šiuo metu dalyvauja 135 šalies kariai. Irako parlamentas priėmė rezoliuciją, reikalaujančią amerikiečių karius palikti šalį. Lietuva lauks tolesnių Vašingtono veiksmų. Pasak krašto apsaugos ministro, vienašališkai patraukti karių iš Irako Lietuva neplanuoja.
JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad „atrodo, Iranas atsitraukia“. Tačiau dėl šios šalies įvykdytų raketų atakų prieš JAV karines bazes Irake, D. Trumpas pažadėjo naujas sankcijas Teheranui. JAV vadovas taip pat žadėjo prašyti, kad NATO aktyviau įsitrauktų į Artimųjų Rytų regioną.
