Lietuvoje

2020.01.08 15:29

Nausėda susirūpino Irake esančių Lietuvos karių situacija, Karoblis įvardijo saugumo priemones

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2020.01.08 15:29

Po to, kai Iranas paleido raketas į Irake esančias JAV karines bazes, kuriose tarnauja ir lietuvių kariai, prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

Prezidento vyr. patarėjas gynybos klausimais Jonas Vytautas Žukas teigė, kad G. Nausėda aktyviai stebi susidariusią situaciją ir išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos karių saugumo. Visgi, sprendimas yra nesiimti savarankiškų veiksmų ir laukti, kol sprendimai bus suderinti ir priimti su sąjungininkais.

„Prezidentas aktyviai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. Po situacijos eskalavimosi šiąnakt, jis pakvietė užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrus pateikti naujausią informaciją ir aptarti tolimesnius veiksmus.

Lietuvos įsipareigojimai mūsų tarptautiniams partneriams ir dalyvavimas tarptautinėse misijose lieka galioti. Taip prezidentas išreiškė susirūpinimą mūsų karių, tarnaujančių Irake ir Artimųjų Rytų regione saugumu“, – sakė J. V. Žukas. Pasak jo, G. Nausėda mano, kad geriausias būdas valdyti situaciją yra ją deeskaluoti ir spręsti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.

Šiuo metu Irake dar yra likę 12 karių, trys kariai taip pat yra išsiųsti į Kuveitą. Kaip pranešta kiek anksčiau, kol kas nei vienas karys nepasiprašė būti išsiųstas atgal į Lietuvą.

Taip pat skaitykite

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudos konferencijoje sakė, jog yra akivaizdu, kad situacija regione yra įtempta.

„Poryt vyks neeilinė užsienio reikalų taryba. Šiandien, neseniai, pasibaigė NATO taryba ambasadorių lygiu. Žinia, galbūt, ta pati, kuri buvo pirmadienį, neeilinio posėdžio metu, dar kartą pabrėžtas solidarumas su JAV ir tąsa kovos su terorimu, to svarba, taip pat NATO misijų svarba“, – sakė L. Linkevičius.

Taip pat ministras kalbėjo, kad yra ir ekonominiai, prekybiniai interesai, taip pat susitarimas dėl branduolinės programos, kuris buvo ilgai derintas, o pastaruoju metu yra užstrigęs. Pasak jo, šiame kontekste taip pat svarbu pasikeisti nuomonėmis apie esamą situaciją.

„Susitarimas sukurtas buvo tam, kad galėtų Iranas vystyti taikias programas ir kad būtų atitolinta galimybė sukurti branduolinį ginklą. Ir šis aspektas turi būti aptartas“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras, pridurdamas, kad raginama susikoncentruoti į taikių sprendimų paiešką.

Paklaustas, kokiomis priemonėmis užtikrinamas karių saugumas, R. Karoblis sakė, kad esant žinuoms apie galimą pavojų, kariai gali būti perdislokuojami, naudojamos kitos priemonės.

„Tai yra priemonės, atsižvelgiant į pačią saugumo situaciją. Apribotas išvažiavimas už bazės ribų, dalinių vadų įsakymu nustatomos konkrečios priemonės, pavyzdžiui, gali būti, tikėtina, kad ir yra, šarvinės liemenės nuolat nešiojamos ir panašūs dalykai. Pagal žvalgybinę informaciją, esant didesniam pavojui, perdislokuojamas į kitą vietą iš galimų taikinių, taip pat kiti dalykai, susiję su taktiniais sprendimais“, – kalbėjo R. Karoblis.

Paklaustas, kokia žala buvo padaryta karinių bazių infrastruktūrai ir karinei technikai, R. Karoblis teigė, kad tikslios informacijos neturi, tačiau spėjo, kad jei kariai galėjo trečiadienį grįžti į jas, greičiausiai, jos nėra smarkiai suniokotos.

Kiek anksčiau surengtoje spaudos konferencijoje krašto apsaugos ministras R. Karoblis ir gen. mjr. Gintautas Zenkevičius informavo, kad vienoje iš ataką patyrusių karinių bazių tarnauja šeši Lietuvos kariai. Gavę pranešimą apie galimą grėsmę, jie, kartu su kitais kariais, antradienį apie 17 val. 30 min. Lietuvos laiku paliko karinę bazę, maždaug septynias valandas prieš ataką. Į ją grįžo trečiadienį ryte. G. Zenkevičius patikino, kad kariai turi nuolatinį kontaktą su artimaisiais ir yra saugūs.