Užimtumo tarnybos duomenimis, jaunimo nedarbas mažėja, tačiau daugiau kaip pusė jaunų jos klientų nedirba ir nesimoko. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos direktorė Reda Stankevičienė sako, kad darbo yra, tačiau trūksta kvalifikuotų, dirbti pasirengusių jaunų žmonių.
Dabar – kursiniai darbai, o ateityje laukia darbo visą dieną paieškos, sako Vytauto Didžiojo universiteto studentai.
„Dauguma studentų dirba dar studijuodami, bet tada kartais nukenčia ir paskaitos. Aš manau, kad iki studijų pabaigos galima dirbti ir kitokius darbus. Tarkime, kavinėje. Aš, pavyzdžiui, dirbu korepetitore“, – sako VDU studentė Justina.
„Kai baigsiu mokslus – bakalauro studijas, galbūt ir magistrą, tada jau stebėsiu, kaip toliau vystysis situacija. Labai negalvoju į priekį apie tai, kokie bus atlyginimai“, – antrina studentas Rudolfas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turi maždaug penktadalis jos klientų, panašiai tiek pat – profesinį. Daugiau kaip pusė užsiregistravusių jaunuolių iki 29 metų neturi profesinio pasirengimo.
Baldus gaminančios įmonės atstovė sako, kad tenka gerai pasukti galvą, kaip privilioti jaunimą dirbti. Jei naujam darbuotojui netinka viena darbo vieta, įmonė siūlo save išbandyti kitoje.
„Didžiausias iššūkis patiems darbdaviams yra tai, kad turime įdėti daugiau pastangų į jauną žmogų, nes labai dažnai jis ateina ir be išsilavinimo, ir be jokios darbinės patirties, o ką jau kalbėti apie gamybinę“, – pabrėžia „Kauno baldų“ personalo vadovė Kristina Garunkštienė.
Pasak personalo vadovės, jaunimui svarbios ir karjeros galimybės.
„Vien kažkokiu motyvaciniu paketu, sveikatos draudimu ar papildomu nemokamu maitinimu, šiandien jau neprasisuksi“, – tikina K. Garunkštienė.
Užimtumo tarnybos atstovė sako, kad paradoksas, bet išsilavinimo neturintis jaunimas nenori ir sunkaus, nekvalifikuoto darbo.
„Labai svarbios darbo sąlygos. Ne tik darbo užmokestis, bet ir galimybė derinti darbą su asmeniniu gyvenimu“, – pažymi Užimtumo tarnybos departamento patarėja Inga Nomeikienė.
Daugiau nei pusė jaunų Užimtumo tarnybos klientų nedirba ir nesimoko.
„Vieni ieško savo profesinio kelio, kiti dar neturi profesinės patirties ar kvalifikacijos. Yra ir tokių, kurie susiduria su socialiniais, šeiminiais ar kitais sunkumais“, – aiškina I. Nomeikienė.
Pramonininkai sako, kad darbo vietų yra, tačiau trūksta kvalifikuotų, dirbti pasirengusių jaunų žmonių.
„Mes vis dar, veikdami kartu, nesukuriame jauniems žmonėms galimybės anksčiau atpažinti profesijas, suprasti, kokių kompetencijų jiems reikia įgyti. Trūksta ankstyvesnių praktikų, didesnio mokslo ir praktinės veiklos derinimo. Todėl dažnai tai, kas parengiama mokslo įstaigose, neatitinka darbdavių lūkesčių“, – aiškina Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos direktorė Reda Stankevičienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nedirbantys jaunuoliai taip pat abejoja, ar įgytas žinias galės pritaikyti darbo rinkoje. Mokytis pusantrų ar trejus metus daugeliui atrodo per ilgai.

„Nuo darželio, mokyklos suolo iš esmės turime imtis sprendimų, kad jauną žmogų orientuotume į vertybinį ir darbinį pagrindą“, – teigia R. Stankevičienė.
Ne pirmus metus didžiausias jaunimo nedarbas fiksuojamas Kauno apskrityje. Kiek mažesnis jis Vilniaus, Marijampolės ir Klaipėdos apskrityse. Didmiesčiuose gyvenančių jaunuolių lūkesčiai didesni nei regionuose.
„Didžiuosiuose miestuose jaunimas labiau orientuojasi į kvalifikuotas darbo vietas, administravimą, paslaugų sektorių, informacines technologijas. Būtent tokiose srityse jie norėtų dirbti. Čia turime didesnę pasiūlą, bet kartu ir didesnę konkurenciją“, – pastebi I. Nomeikienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, jaunimo nedarbas mažėja, vis daugiau jaunuolių nori kurti verslą. Per mėnesį maždaug 750 jų pradeda veiklą pagal verslo liudijimus.





