Naujienų srautas

Lietuvoje2026.11.16 19:10

Taivano atstovybė ar santykiai su Kinija: kaip 35-as darbas prioritetų sąraše tapo pirmas

00:00
|
00:00
00:00

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys priverstas aiškintis dėl santykių su Kinija ir vykstančių derybų. Pasirodė informacija, kad ministerija neoficialiai spaudė taivaniečius keisti atstovybės pavadinimą, buvo numatyti terminai, o į šalį dar ir atvyko kinų diplomatų delegacija. Kaip 35-as užsienio reikalų prioritetas šią savaitę tapo pirmuoju? Kęstutis Budrys neigia, kad taip nutiko, ir sako, jog tai tapo vidaus politikos klausimu, o viešumas derėtis nepadeda.

Tvirtinant Mindaugą Sinkevičių premjeru, prezidento ir visos koalicijos sąlyga, kurios Gitanas Nausėda nesibodėjo įvardyti – Kęstutis Budrys tęs užsienio reikalų ministro pareigas, jeigu jam pavyks atkurti santykius su Kinija.

„Laukiame rezultatų iki šių metų pabaigos dėl diplomatinio atstovavimo.“ Paklaustas, ar K. Budrys liks poste, G. Nausėda atsakė: „Nenoriu kalbėti spėliojimais.“

Politologas apie derybas dėl Taivano atstovybės: aukų bus, ne tik pavadinimo keitimas

Opozicija tai pavadino nesunešiojamomis klumpėmis, geležinėmis kurpaitėmis ir iškėlė klausimą – kaip K. Budriui derėtis, jeigu kinai žino, kad ministrą spaudžia laikas, kodėl reikia atiduoti derybinius svertus? Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažįsta, kad komiteto nariai iki galo nebuvo informuojami apie jau taikomus derybinius svertus, ypač pastaruoju metu.

„Visi mes buvome vieningos nuomonės, kad nereikėtų tų procesų skubinti. Sutarėme, kad užsienio reikalų ministras tiek prieš kiekvienas derybas, ir tiek po kiekvienų derybų – tiek Taivanu, tiek Kinijos Liaudies Respublika – informuos Užsienio reikalų komitetą“, – sako socialdemokratas Remigijus Motuzas.

Tokią reakciją sukėlė žiniasklaidoje atsidūręs neoficialus užsienio reikalų ministerijos diplomatų dokumentas, perduotas taivaniečių atstovams, ir sąlyga – pervadinti atstovybę. Ne bet kada, o iki spalio 1-osios, komunistinės Kinijos įkūrimo metinių datos.

„Yra pagarba vieni kitiems, partneriams, su kuo mes bendraujame. Tikrai neisiu į šitas detales. Tačiau turiu pasakyti, kad ne viskas, kas ten yra pateikta, netgi yra tikslu“, – teigia užsienio reikalų ministras.

Taivaniečių atsakas – to nebus. Beje, irgi simboliniu metu – likus lygiai mėnesiui iki metinių, kai Taivano Vyriausybė po pilietinio karo persikėlė į salą.

„Taivano bendradarbiavimas su Lietuva grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, skaidrumo principais ir partneryste. Gerbiame atviras diskusijas ir nuomonių įvairovę, kurios yra neatsiejamos nuo demokratinės visuomenės. Kartu laikomės nuostatos, kad viešos diskusijos apie Taivano ir Lietuvos santykius turėtų būti grindžiamos patikrintais faktais, o ne nepagrįstomis prielaidomis ar spekuliacijomis“, – rašoma Taivaniečių atstovybės Lietuvoje komentare.

K. Budrys vėl aiškinosi Seimo Užsienio reikalų komitete. Turinys neviešas, bet įvardytos dvi derybų linijos: su Kinija dėl santykių atkūrimo ir su Taivanu dėl ekonominės plėtros.

„Kyla klausimas – kieno principai didesni ir kas turėtų būti aukojama? Nes aukų bus – ne tik pavadinimo keitimas, bet ir su tuo bus susiję ideologiniai principai“, – akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto politologas Arvydas Kumpis.

„Na, mes visi atkreipėme dėmesį, kad vyksta bent dvi ar trys užsienio politikos. Viena – Budrio slaptoji“, – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.

Kitą politiką esą vykdo grupė parlamentarų. Lyg tyčia – šią savaitę Vilniuje kinų delegacija. Oficialus susitikimas su atitinkamo lygio Užsienio reikalų ministerijos diplomatais ketvirtadienį. Bet išvakarėse – su keturiais santykius normalizuoti siekiančiais Seimo nariais.

Dar du laikinosios grupės nariai – Artūras Zuokas ir Algirdas Butkevičius – taip pat pasirodė prieš pat susitikimą, bet į jį, kaip vėliau aiškino, dėl skirtingų priežasčių, taip ir nenuėjo.

Tuo pat metu pro šalį ėjo ir pats ministras į darbotvarkėje neskelbtą susitikimą su Seimo pirmininku, aukštu aukščiau nei vyksta susitikimas su kinų delegacija.

„Išsakė lūkestį, kad turi viltį, kad Lietuva veiks tokiu būdu ir bus atkurti diplomatiniai santykiai, galimybė atkurti ateityje“, – teigia Mišrios Seimo narių grupės narys Ignas Vėgėlė.

Parlamentarai užsimena apie ambicijas – Lietuvos diplomatija veikti Kinijos politiką, netgi kalba apie Kinijos vaidmenį užtikrinant Lietuvos saugumą.

„Šitų santykių sureguliavimas padėtų ir mūsų ekonomikai, ir mūsų saugumui“, – tikina Mišrios Seimo narių grupės narys Rimas Jonas Jankūnas.

„Iš mano nuostabos galite spręsti, kad man tai absoliučiai keista“, – komentuoja K. Budrys.

Užsienio reikalų ministro biografijoje – dvidešimt metų žvalgyboje, septyneri Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio pavaduotojo poste, kol tapo prezidento patarėju.

„Nemanau, kad netgi atsiprašius Kinijos tai pakeistų situaciją. Tai būtų nusižeminimas ir labai didelis užsienio politikos... nebemoku lietuviškai... feilas“, – sako Valstybės saugumo departamento direktorius 2015–2025 m. Darius Jauniškis.

„Ką turėjo omeny tuometinis Saugumo direktorius – tai, kad atstovybės paprastai naudojamos kaip diplomatinė priedanga žvalgybinei veiklai vykdyti. Čia yra faktas. Tai kodėl mes tas grėsmes norėtume didinti? Tai mes kalbame apie tai, kaip mes jas mažiname ir kaip sprendžiame“, – prieš kelias dienas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo K. Budrys.

„Manau, kad Kinijos žvalgybos veikla Lietuvoj intensyvėja. Ir apie tai, net neabejoju, yra informuota nustatyta tvarka, tiek Vyriausybė, tiek Užsienio reikalų ministerija“, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vitalijus Gailius.

Šių metų grėsmių ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl Kinijos vykdomos žvalgybos, duomenų rinkimo, kyla rizikų Lietuvos piliečiams ir Kinijoje, ir Lietuvoje.

„Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Pekino įtaka augs, bandymai formuoti alternatyvią pasaulio sistemą taps vis ryškesni, o tai didins geopolitinę įtampą“ – rašoma 2026 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

G. Nausėda pareiškė, kad jam vykstančių derybų eiga žinoma. Priešingai nei tada, kai atstovybė buvo atidaryta. Tiesa, anuomet prezidentas tikino – atidarymas teisingas, bet pavadinimas – ne.

„Visi klausimai su manimi derinami. Gyvename jau nebe toje valdančiojoje daugumoje, kurioje užsienio reikalų ministras galėjo laiškais apsikeisdamas su kita valstybe atidaryti atstovybę, nederindamas su kita valdžios institucija“, – priduria prezidentas.

„Mes esame nepavydėtinoje padėtyje. Aš nežinau, apie kokias nesąmones prezidentas kalba, bet čia būtų galima pritaikyti tą patį pavadinimą tam, kas čia vyksta“, – teigia Užsienio reikalų ministras 2020–2024 m. Gabrielius Landsbergis.

Premjeras ne kartą akcentavo, kad atkurti santykius su Kinija įpareigoja Vyriausybės programa. Bet 35 numeriu esantis užsienio reikalų prioritetas pamažu tampa pirmuoju, nors K. Budrys neigia ir sako, kad tai tapo vidaus politikos klausimu. Teoriškai, remiantis prezidento teiginiu, rezultatams pasiekti K. Budrys teturi maždaug 1,5 mėnesio.

„Tokio kontrakto aš neturiu“, – „Dienos temoje“ sakė užsienio reikalų ministras.

O tuo metu Kinijos žiniasklaida juokiasi – Lietuva įkrito į balą.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi