JAV ir Izraeliui užpuolus Iraną, Europos ir Amerikos dėmesys nuo Rusijos karo Ukrainoje nukrypo į Artimuosius Rytus. JAV pradėdama karą Irane nederino savo veiksmų su Europos šalimis ir Europos Sąjunga. Europiečiai neskubėjo talkinti amerikiečiams, kurie pagalbos iš pradžių net ir neprašė.
Tačiau JAV įstrigus kare, šie ėmė priekaištauti, kodėl Europos šalys, priklausančios NATO, nepadeda Amerikai. JAV prezidentas D. Trumpas pasijuto įžeistas ir net ėmė grasinti išstoti iš NATO.
Ypač po to, kai ES komisarė užsienio ir saugumo politikai, estė Kaja Kallas viešai pareiškė, kad karas, kurį kariauja JAV, yra ne Europos karas.
Toks ne itin diplomatiškas komisarės pareiškimas leido JAV administracijai dar kartą priminti Europos Sąjungos valdantiesiems, kad Rusijos karas Ukrainoje yra ne Amerikos karas.
Toks apsižodžiavimas tarp Europos Sąjungos komisarės ir JAV prezidento D. Trumpo rodo didžiulę ideologinę ir kultūrinę prarają tarp Europos ir JAV dabartinės administracijos.
Amerikai kariaujant Irane, Europos parama Jungtinėms Valstijoms, kad ir simboliška, tampa neišvengiama. Ją minimaliai suteikia Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir kitos. Tačiau nuo to nukenčia Ukrainos interesai.
Apskritai dalis Ukrainos politologų daro išvadą, kad abi kariaujančios pusės yra išsikvėpusios, neturinčios pajėgų toliau aktyviai kariauti. Šachmatų kalba sakant, yra pato situacija.
Apskritai dalis Ukrainos politologų daro išvadą, kad abi kariaujančios pusės yra išsikvėpusios, neturinčios pajėgų toliau aktyviai kariauti.
Tokios pozicijos laikosi žinomas ukrainiečių filosofas bei politologas Andrejus Jermalajevas. Jo manymu, būtina ieškoti būdų pasiekti taiką. Tuo labiau, kad ir rusai yra tokioje pat būklėje, kaip ukrainiečiai. Nė viena pusė nelaimi ir nė viena nepralaimi.
Kito žinomo politologo, Ukrainos politikos instituto direktoriaus Renato Portnikovo nuomone, tarptautiniai susitarimai ir tarptautinė teisė netenka reikšmės. Mažosios ir vidutinės valstybės negali kliautis tarptautinėmis garantijomis. Visos jos turi kliautis pirmiausia savo pajėgomis ir dvišaliais susitarimais bei didžiųjų galia. Elgtis kaip Lenkija ar Suomija, kurios jau 20 amžiuje turėjo karinę patirtį, ne visada sėkmingą, bet naudingą, pasiremiant savo istorijos patirtimi. Pasaulis yra atsidūręs, anot ukrainiečių politologo, strateginėje vienatvėje, kurioje madas diktuoja stipresnis.
Tiesą sakant, taip buvo visada. Lietuva tai patyrė 18 amžiaus pabaigoje, kai ją padalijo stipresnės: Austrija, Prūsija, Rusija. Tikėkime, kad 21 amžiuje to neatsitiks. Ginsimės, kad to neatsitiktų.
