Liepos 4 d., šeštadienį, 19 val. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje atidaroma grupinė paroda „Kopa“, kurioje į Neringą žvelgiama kaip į realią, tačiau mitais apipintą vietą, atveriančią erdvę vaizduotei net geopolitinių ir ekologinių suiručių fone. Paroda veiks iki rugsėjo 13 d., rašoma Nidos meno kolonijos pranešime žiniasklaidai.
Tai pirmoji naujosios Nidos meno kolonijos direktorės Neringos Bumblienės kuruotos programos paroda. Nuo 2025 m. spalio institucijai vadovaujanti kuratorė ir tekstų autorė N. Bumblienė savo programoje daug dėmesio skiria Neringos kraštovaizdžiui, šiuolaikinio meno, tyrimų, mokslo ir tarptautinio dialogo jungtims.
Parodos pavadinimas pirmiausia nurodo į pusiasalį, kurio kraštovaizdis yra nuolatinių žmogaus pastangų kontroliuoti dreifuojančias smėlio kopas ir gamtos procesų sąveikos rezultatas. Tačiau „Kopa“ taip pat yra nuoroda į to paties pavadinimo legendinį Franko Herberto mokslinės fantastikos romaną. Jame, atskleidžiant tiek nuspėjamus, tiek neįtikėtinus visatos veikimo dėsnius, vaizduojamas lemtingas istorijos momentas.
Gebėjimas išlikti net neįmanomomis aplinkybėmis čia grindžiamas radikaliu tikėjimu ir vizija, disciplina ir bendruomeniškumu, savęs ir aplinkos suvokimu, senosiomis žiniomis ir ateities numatymu.
Parodoje dalyvaujantys tarptautinio pripažinimo sulaukę menininkai, kurių kūryba skleidžiasi tarp dokumentalumo ir fikcijos, dėmesį sutelkia į žmogaus, gamtos, mito ir naujausių technologijų sandūrose atsiveriančias prasmes ir galimybes.
Milane įsikūręs italų menininkų duetas „Invernomuto“ – Simone Bertuzzi ir Simone Trabucchi – parodoje pristato kūrinį „Triton“. Tai įvairių medijų projektas, jungiantis skulptūrą, garsą ir pasakojimą. Kūrinys susijęs su varliagyvių – salamandrų – kolonija, gyvenančia dviejuose senuosiuose uolų baseinuose Pietra Perducoje, Šiaurės Italijoje.
Sujungdamas Neringą su Šiaurės Italijos uolose įsikūrusia varliagyvių kolonija, „Triton“ vienu metu egzistuoja ir kaip muzikos instrumentas, ir kaip aplinkos darinys, garsu ir žalia šviesa sklindantis po parodą ir siūlantis alternatyvų būdą klausytis ne žmogaus pasaulių.
Vienas tarptautiniu mastu labiausiai pripažintų lietuvių menininkų, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Deimantas Narkevičius parodoje rodomą ciklą „Akmenys po du“ sukūrė 2023 m. vasarą, keliaudamas po Vidurio ir Rytų Lietuvą. Kiekvienas akmuo nufotografuotas du kartus – kitu kampu ar kitu metų laiku. Skenuoti „Polaroid“ atspaudai pasižymi grūdėtumu ir šiltais tonais, klaidinančiais žiūrovą: vaizdai atrodo tarsi iš praeities, nors iš tiesų yra šiuolaikiniai.
Dideli pavieniai akmenys, išsibarstę Lietuvos kraštovaizdyje ir užfiksuoti menininko fotografijose, iki šiol išlieka paslaptingi. Ledynų atgabenti iš tolimų regionų, išsiskiriantys iš vietinės aplinkos, nuo seniausių laikų jie atliko svarbią socialinę funkciją: pagonybės laikais buvo naudojami kaip aukurai ritualinėse praktikose. Vėliau šiuos šventus akmenis perėmė krikščionys, o kai kurie jų iki šiol naudojami kaip maldos vietos.
Emilija Škarnulytė, kurios kūriniai eksponuoti tokiose svarbiose meno institucijose kaip „Tate St Ives“ Anglijoje ir Paryžiaus „Palais de Tokyo“, naują piešinių ciklą sukūrė reziduodama Nidos meno kolonijoje. Vaizduodama vandens mikroorganizmus ir religinių kultų objektus, menininkė naudoja geležies oksidą. Jo aptinkama tiek senuosiuose urvų piešiniuose, tiek Marse, o pats oksidas veikia kaip geologinis laiko archyvas.
Parodoje taip pat eksponuojami E. Škarnulytės stiklo objektai „Jūratės ašaros“, sukurti iš neodimio stiklo – retųjų žemių elemento neodimio (Nd) prisodrintos medžiagos, kurios spalva kinta priklausomai nuo šviesos spektro.
Nidos meno kolonija yra Vilniaus dailės akademijos padalinys, įkurtas Neringoje 2011 m. Veikdama kaip hibridinė meno, edukacijos, mokslinių tyrimų, laisvalaikio, tikslingo individualaus ir grupinio darbo erdvė, ji stiprina akademinės bendruomenės, vietos ir tarptautinių meno bei kultūros laukų, taip pat plačiosios visuomenės ryšius.
Nidos meno kolonija įsikūrusi ypatingame Kuršių nerijos kraštovaizdyje – 98 km ilgio smėlio kopoje. Kuršių nerija yra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas kultūrinio kraštovaizdžio objektas. Per pastaruosius du šimtmečius čia sodinti miškai suformavo aplinką, padedančią valdyti natūralius vėjo pustomo smėlio procesus.
Parodos lankymas nemokamas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: Neringos savivaldybė, Vilniaus dailės akademijos Meno ir mokslo projektų fondas, „Haus der Kunst München“, „Italian Council“ programa (2024), kt.
Paroda „Kopa“ sutaps su rugsėjį vyksiančiu Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto organizuojamu tarptautiniu simpoziumu „Rytų Baltijos priešistorinis menas ir simboliai Rytų Baltijos neolito kontekstuose“. Simpoziumas skirtas archeologei, muziejininkei Rimutei Rimantienei, plačiai tyrinėjusiai Kuršių neriją, ypač senovės Nidos gyvenvietę, esančią visai šalia Nidos meno kolonijos.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
