Jungtinių Valstijų administracija siūlo mažinti paramą gynybos iniciatyvoms Europoje. Pentagono pareigūnai informavo neketinantys remti programų, kurių vertė pastaraisiais metais siekė pusantro milijardo dolerių. Tarp svarbiausių gavėjų – Lietuva, Latvija ir Estija.
Kyla klausimų dėl Baltijos saugumo iniciatyvos (BSI), skirtos stiprinti regiono ginkluotąsias pajėgas. Vien pernai Kongresas jai patvirtino 228 mln. dolerių. Tačiau Trumpo administracija siūlo projektų netęsti.
Stebėtis lyg ir nėra kuo. Šie žingsniai nėra nukreipti prieš Baltijos šalis. Jie atspindi platesnę Trumpo administracijos ideologinę nuostatą: europiečiai patys turi prisiimti didesnę atsakomybę už žemyno saugumą. Net ir ten, kur geopolitinė padėtis labiausiai įtempta.
Galima diskutuoti, kiek toks žingsnis iš tiesų leistų sutaupyti. Didelė dalis lėšų grįždavo į JAV, nes buvo naudojamos pirkimams iš amerikietiškų įmonių. Be to, Baltijos valstybės pačios prisidėdavo prie bendrų projektų vystymo. Todėl paramos nutraukimas turės labiau politinę nei finansinę reikšmę. Tai nepaveiks realių gynybos pajėgumų, bet bus siunčiamas nepalankus signalas šalims, esančioms arčiausiai agresyvios Rusijos.
Atsakymas paprastas: Baltijos šalys turi būti pasirengusios, kad JAV – kertinio saugumo partnerio – prioritetai koreguojasi. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mūsų saugumas išliks neatsiejamas – ir grindžiamas strateginiu abiejų pusių interesų sutapimu.
Sprendimas dar nėra galutinis. Administracija teikia savo prioritetus Kongresui, kuris turi galios juos koreguoti. Vašingtone netrūksta politikų, matančių prasmę toliau stiprinti NATO rytinį sparną. Liepos pabaigoje Senato komitetas didžiule balsų persvara (26–3) pritarė tam, kad BSI ir vėl būtų skirta keli šimtai milijonų dolerių. Visas Senatas dėl to dar nebalsavo, kaip ir Atstovų rūmai.
Svarbiausia, kad šios diskusijos nesukeltų perdėto nerimo ir vidinių nesutarimų. Lietuvos užsienio politika veiksminga tik tuomet, kai užsienio sostinėse girdimas vienas balsas, nepriklausomai nuo vidaus politikos konkurencijos.
Mačiau, kaip nuosekliai Lietuvos krašto apsaugos ministerijos pareigūnai ir diplomatai siekia didesnio JAV vaidmens Europos saugumo architektūroje. Tiek aukščiausiu ministrų lygiu, tiek kasdieniame darbe. Turime svarių argumentų: šiais metais Lietuva yra antra pagal santykines išlaidas gynybai valstybė NATO aljanse, be to, didžiąją dalį suskystintų dujų įsigyjame iš amerikiečių.
Visgi reikia suvokti, kad dabartinė administracija vadovausis sava logika ir prioritetais. Ji nebijo sankirtų: prieš kelias dienas vienas Indijos valdančiosios partijos atstovas man konstatavo nusivylimą, kad milžiniškos šios šalies vadovo Modi pastangos glaudžiau bendradarbiauti su Trumpo administracija neužkirto kelio tarifų įvedimui.
Taip pat Trumpo administracija nevengia peržiūrėti sprendimų, kuriuos anonsuoja ar net pradeda įgyvendinti. Todėl darbas sulaukus nesmagių žinių anaiptol nesibaigia. Atsakymas paprastas: Baltijos šalys turi būti pasirengusios, kad JAV – kertinio saugumo partnerio – prioritetai koreguojasi. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje mūsų saugumas išliks neatsiejamas – ir grindžiamas strateginiu abiejų pusių interesų sutapimu. Reikės rasti būdų apie tai efektyviai ir įtikinamai priminti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
