Kaip atskirti apsimetėlį Lietuvos socdemą nuo tikro skandinavų socdemo? Paprastai: mūsiškiams valstybiniai būstai lyg raudona skraistė jaučiui – emocijos tokios pačios. Tačiau šiais mokesčių už nekilnojamąjį būstą laikais bijantiems nesugebėti tų mokesčių sumokėti ir taip atsidurti gatvėje yra alternatyva, kurią turėjo garantuoti Lietuvos socdemai. Taip neatsitiko.
Per pastaruosius 35 metus mūsiškiai socdemai ne kartą kvietė save tai atsisukti į žmogų, tai šaukti „Svarbiausia žmogus!“, bet amerikietiška svajonė turėti nuosavą būstą vis stojo skersai socdeminio kelio. Tuo metu skandinavų socdemai visuomenei garantavo teisę į būstą netampant banko vergu iki grabo lentos.
Štai ką jie nuveikė per 30 metų: Švedijoje vykdyta didžiausia valstybinių būstų statyba, pasiektas socialdemokratų tikslas iki 2020 m. pastatyti 250 tūkst. naujų būstų. Siekiama, kad iki 2030 m. būtų pradėta statyti pusė milijono naujų būstų, kurių didelę dalį sudarytų nuomojamas. Valstybiniai būstai tapo alternatyva privatiems būstams nepažeidžiant teisės į privačią nuosavybę. Tikras socdeminis pasirinkimas: galimos abi alternatyvos.
Nenorintiems arba neįgalintiems nusipirkti būsto, valstybė / savivaldybė suteikia galimybę nuomotis valstybinį būstą. Ir ne, nekalbu apie socialinį būstą, nepainiokite. Lietuviai, gyvenantys Norvegijoje Švedijoje, Suomijoje, puikiai žino valstybinių būstų politiką, nes ja naudojasi ir džiaugiasi gyvenimu. Žino, kad niekada neatsidurs gatvėje, kad nebus išmesti iš buto, kad bankas nesėdės ant kupros, kad nuomotojas nesinaudos savo galia nuomininko nenaudai. Galiausiai, jei sunku sumokėti visą nuomą, valstybė dalį kompensuoja.
Siūlau susipažinti su Švedijos socdemų valstybinio būsto politika pavadinimu „Reikia daugiau būstų“: „Mums, socialdemokratams, būstas yra socialinė teisė, o būsto politika yra svarbi gerovės politikos dalis. Norime, kad namai būtų saugi vieta kiekvieno žmogaus gyvenime. Taip pat norime imtis griežtų priemonių prieš būsto segregaciją. Socialdemokratai nori, kad kiekviena savivaldybė prisiimtų atsakomybę už planavimą ir statybas, kad gyventojai turėtų galimybę gauti gerą ir tvarų būstą. Norime kovoti su socialiniu dempingu, kai savivaldybės prisideda prie to, kad žmonės, kuriems reikia savivaldybės paramos priemonių, persikeltų į kitą savivaldybę, nors jie patys šito nenori.“
Jei tikrai atsiras Regionų ministerija, planuojantieji ją įkurti turėtų pateikti visuomenei socdeminę strategiją dėl savivaldybių atsakomybės kovoti prieš segregaciją, daugiau galimybių nustatyti žemės sklypų skyrimo sąlygas ir teisę detaliajame plane nurodyti nuosavybės rūšį, įvesti investicines subsidijas, kad būtų statoma daugiau būstų, kuriuose paprasti žmonės galėtų sau leisti gyventi. Taip pat įsteigti valstybinę nekilnojamojo turto bendrovę, kuriai būtų pavesta įsigyti arba statyti nekilnojamojo turto objektus nepalankiose ūkininkauti vietovėse ir kuri, laikydamasi ilgalaikio požiūrio, galėtų padėti vystyti vietoves.
Švedijos socdemams svarbu, kad valstybinis būstas sudarytų didžiąją dalį naujai pastatytų nuomojamų butų ir būtų pagrindinis vystymosi veiksnys mažinant būsto kainas. Būtina stiprinti valstybinio būsto sąlygas ir reglamentuoti socialinę naudą. Taip pat turi būti sudaryta galimybė statyti silpnose savivaldybėse, matyti visapusišką nuomos fondą ir bendrą agentūrą, skirtą visiems būstams vietovėje, kad kiekvienas galėtų gyventi jo poreikius atitinkančiame būste.
Taip siekiama panaikinti visų formų diskriminaciją būsto rinkoje. Jiems ypač svarbu sumažinti būsto išlaidų skirtumus tarp nuomojančiųjų ir turinčiųjų būstą.
Todėl paskolų viršutinės ribos ir amortizacijos reikalavimai neturi būti nustatomi taip, kad dėl jų mažas ir vidutines pajamas gaunantys asmenys be reikalo negalėtų įsigyti butų ar namų. Be to, turi būti pagerintos sąlygos suteikiant savivaldybėms modernią pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą būsto statybai ir galimybes imtis veiksmų prieš netinkamai savo turtą ir gyvenamąją aplinką tvarkančius savininkus.
Ypač atkreipiamas dėmesys į jaunų žmonių padėtį būstų rinkoje. Kviečiama ypač stengtis, kad kuo daugiau jaunų žmonių galėtų palikti namus ir įsigyti pirmąjį būstą. Rūpinamasi ir vyresnio amžiaus žmonėmis, kad jiems būtų sudarytos galimybės keisti būstą, užtikrintas geresnis prieinamumas ir apsaugotas būstas.
Kada mūsiškiai socdemai pagaliau imsis tikros socdeminės būstų politikos? Klausimas neretorinis.
Siekiama stiprinti nuomininkų pozicijas per renovaciją ir konversiją. Turi būti ribojama prabangi renovacija siekiant pakeisti nuomojamo būsto nuomininkus. Be to, reikia kovoti su rinkos nuomos kainomis, dėl kurių didėja perskirstymas nuo nuomininkų prie nekilnojamojo turto savininkų, o daugeliui jų blogėja kasdienė ekonomika ir dar labiau apribojamos galimybės gauti būstą.
Ir visa tai – be numatyto statybų augimo. Švedijos socdemai: „Mes pasisakome prieš rinkos nuomos mokesčius, o Švedijos derybų dėl nuomos mokesčio modelis turi būti stiprinamas.“
Kada mūsiškiai socdemai pagaliau imsis tikros socdeminės būstų politikos? Klausimas neretorinis. Juk pačios socialdemokratinės ideologijos kertiniai principai skirti lygybei bei socialiniam teisingumui visiems piliečiams įgyvendinti. Garantija į valstybinį būstą ir yra kelias į socialinį teisingumą, į teisę gyventi saugiai.
Negalime sutikti, kad visuomenė atsisakytų spręsti būsto klausimą, todėl būtina nacionalinė būsto politika, kuri padėtų valdyti būsto pasiūlą visoje šalyje. Tikslas turi būti geras būstas visiems, o ne rinka vieniems. Mums reikia daugiau nuomojamų butų ir mišrių gyvenamųjų rajonų su individualiais namais, eiliniais namais ir daugiabučiais, kurie panaikintų didėjančią gyvenamųjų namų segregaciją
Taip pat teisė į valstybinį būstą, žinojimas, kad neatsidursi gatvėje, jei praradęs darbą nesugebėsi išmokėti paskolos bankui, turėtų būti tiesiogiai susietas su sveikatos apsaugos politika.
Žinote, kaip Suomijoje elgiamasi su parama ką tik vedusiems? Jiems pasiūlomas valstybinis būstas, kuriame yra visi pagrindiniai buitiniai prietaisai, tereikia įsigyti baldus. Švedijoje tėvai registruoja ką tik gimusius vaikus į eilę būstui gauti ir, vaikui sulaukus 18 metų, gatvėje jis tikrai neatsidurs. Žinoma, beatodairiškos būstų statybos turi neigiamų pasekmių, kai ištisi būstų kvartalai griaunami, nes jais niekas nesusidomėjo. Bet iš klaidų mokytis būtina. Ypač kai yra iš ko mokytis.
Pabaigai. Ne kartą ir ne du Lietuvos socdemų politikai kvietė atsisukti veidu į žmogų. Bet su tuo socdeminiu veidu turime rimtų problemų. Praėjus 35 metams jau senstantį neva socdeminį veidą vis sunkiau paslėpti po grimu.
Bet su tuo socdeminiu veidu turime rimtų problemų. Praėjus 35 metams jau senstantį neva socdeminį veidą vis sunkiau paslėpti po grimu.
Kartą mano draugė (amžinatilsį) rašytoja ir dramaturgė Birutė Pūkelevičiūtė rašė: „Mūsų Tėvynė buvo kankinė. Sakėm: ji atpirkta krauju ir todėl bus išganyta. Tikėjau: ji prisikels, jos laukia baltų bijūnų kelias. Toji mūsų svajonė įvyko – ji prisikėlė ir pakilo. Bet kai ji atsisuko, mes negalėjome atpažinti sužaloto jos veido.“
Nenoriu užbaigti liūdna nata. Nors mūsų politinės partijos ir turi problemų su savo ideologijomis, kuriomis nesivadovauja, Lietuvos visuomenė sugebėjo padaryti milžinišką žingsnį nuo siaubingos praeities į gana šviesią ateitį, kurioje šiandien gyvename. Ne visiems saldu, tai skaudus faktas. Kai socdemai šiandien vėl valdžioje, turi gan šleivą, bet vis dėlto daugumą, pats laikas atgaivinti pagrindinius socialdemokratijos postulatus. Vienas svarbiausių, kartoju: teisė į valstybinį būstą. Įgyvendinus šį tikslą, tikėtina, nebereikės ir grimo socialdemokratiniam veidui gražinti. Laikas baigti su Lietuvos socdemų nemeile valstybiniams būstams.
