Smunkant cukrinių runkelių supirkimo kainai, mažėja jų plotai. Runkelių augintojai sako, kad vos pasidengia sąnaudos – pabrango trąšos ir degalai. Perdirbėjai tikina, kad rinkose atpigus cukrui, augintojams mokama tiek, kiek išgalima.
Pirmuosius runkelius į Lietuvos cukraus fabriką Marijampolėje ūkininkas Stasys išvežė spalio pradžioje. Iš hektaro kasa po 70 tonų , kol kas runkeliai švarūs, šaknys nedidelės.
„Cukraus didžiausias kiekis randasi per vidurį, po to jisai mažėja, būna apie 40 šito vidaus cukraus, o šaknyje apie 60 procentų“, – sako Vilkaviškio ūkininkas Stasys.
Už toną runkelių šaknų, fabrikas moka 25 eurus. Ūkininkai sako – mažai, realaus uždarbio gali tikėtis tik tuomet, kai derlingumas gerokai didesnis. Todėl kitąmet planuoja mažinti plotus.
„Savikaina labai iškilo, trąšos, kuras dvigubai, trąšos irgi dvigubai. Nežinau, kaip čia toliau gyvensime. Tikrai perpus tiktai sėsiu ir išvis nežinau, ar sėsiu“, – teigia ūkininkas.
„Savikaina pasidengs, kažkiek uždirbsime, minimaliai. Prie šitų kainų tai tik darbas dėl darbo“, – antrina Marijampolės ūkininkas Giedrius.
Derlius vidutinis, kiekvieno ūkio savikaina skirtinga. Vilkaviškio rajone šiemet runkelių deklaruota šimtu hektarų mažau nei pernai ir tai ne pabaiga.
„Neatsiperka išlaidos, padarytos ūkininkams užauginti. Turbūt reikia 80 tonų užauginti, kad padengtų išlaidas. Jeigu kaina nekils, matyt, kad runkelių plotai trauksis“, – tikina Vilkaviškio Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.
Ūkininkai riziką skaido – augina kitas kultūras – žieminius javus, rapsus, atnešančius pelną.
„Šlapiu metu labai didelės kuro sąnaudos, transportavimas sunkus, kasimas sunkus. Jeigu kaina nekils, tai bus mirštanti šaka“, – sako Vilkaviškio ūkininkas Vaidotas.
Nepaisant finansinių sunkumų, kol kas tik pavieniai augintojai atsisako ukrinių runkelių. Tai ir tradicija, ir nauda dirvai.
„Sėjomainos elementas yra svarbus. Po runkelių auginant po kad ir javus, jie yra kitaip užmaitinti – ligų nėra beveik, piktžolės kitokios“, – teigia Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas Sigutis Jundulas.
Anot S. Jundulo, ūkininkai ir perdirbėjai kasmet ieško sutarimo, nes vieni be kitų egzistuoti negali.
„Negali tas fabrikas kainų išsikelti iki debesų, nes jiems bus nuostolinga. Mes irgi negalime nuostolingai auginti, bet jeigu jie išsikels tokią kainą ir mes neauginsime, tai automatiškai to fabriko nebus“, – akcentuoja Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Lietuvos cukraus fabriko vadovas sako, kad mūsų ūkininkų užaugintas derlius palyginanti su Pietų Europa, kur sumažėjo runkelių augintojų, nėra prastas. Rinkose cukraus kaina nukritusi iki žemumų, tai veikia žaliavos kainą.
„Fabrikai yra ant išlikimo ribos. Moka tiek, kiek gali mokėti“, – patikina „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius.
Tačiau padėtis jau šiek tiek keičiasi, sako A. Obuchavičius.
„Mažėjant cukraus gamybai Europoje, darosi šioks toks deficitas ir cukraus kaina kyla. Galbūt tikrai bus vilčių ūkininkams susiderėti aukštesnes kainas, jeigu mes matysime, kad produkcijos kaina aukšta“, – teigia jis.
Lietuvos cukraus fabrikas planuoja perdirbti 250 tūkstančių tonų runkelių, šalyje cukrinius runkelius perdirba ir dar vienas fabrikas – Kėdainiuose.
