Valstybės gynimo taryba apsisprendė – nuo 2032-ųjų tarnyba kariuomenėje taps privaloma visiems vaikinams. Merginos ją ir toliau galės atlikti savanoriškai. Kariuomenės vadas sako, kad privalomam moterų šaukimui nepasiruošusi visuomenė. Tačiau ir pati kariuomenė nepasiruošusi priimti daugiau šauktinių: būtent dėl to visuotinis vaikinų šaukimas prasidės dvejais metais vėliau nei planuota. Premjeras neslepia – norėjosi ambicingesnio plano.
Visuotinis šaukimas – tik tada, kai bus parengta užtektinai instruktorių. Tik tada, kai bus galimybių apgyvendinti karius. Iki šiol – kaip viena iš galimų datų buvo įvardijami 2030-ieji. Valstybės gynimo tarybos sprendimas – 2032-ieji.
„Norint, kad šauktiniai būtų parengti kokybiškai, laikantis to 9 mėnesių parengimo termino, norint įvertinti visus papildomus finansinius poreikius tam, kad būtų sukurta pakankama ir ori apgyvendinimo infrastruktūra, kad būtų parengti instruktoriai, jų reikės bent 350 papildomai. Jeigu įgyvendinsime visuotinį šaukimą, instruktoriaus parengimas trunka 3–4 metus“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Demografinė padėtis, realybė, kad dalis jaunuolių nėra tinkami tarnybai dėl sveikatos. Planuojama – kasmet būtų šaukiama apie 7,5 tūkst. jaunuolių. Merginos ne – nebent pačios norėtų.
„Dėl demografijos kažkuriame taške teks grįžti prie šito klausimo ir svarstyti iš naujo. Klausimas kitas – ar mūsų visuomenė yra pasiruošusi. Šiai dienai, pagal vasara atliktus tyrimus, kol kas visuomenė nėra pasiruošusi tam“, – teigia kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras.
Premjeras M. Sinkevičius sako, norėjo ambicingesnio plano.
„Bet kariuomenė nusvėrė argumentais dėl savo pasirengimo, kada jie bus pasirengę. Į tas lenktynes nesileidome, kliovėmės kariuomenės vado argumentacija ir teiginiais“, – tikina premjeras.
Bet taip pat prezidentas leidžia suprasti – iššūkių kelia finansai.
„Bendroje sumoje per visus metus tai gali kainuoti iki 100 mln. eurų. <...> 120 mln. eurų, sakykim“, – teigia G. Nausėda.
„Daugelis po mokyklos galbūt nežino, ką veiks gyvenime, tai gal būtų tokia proga save atrasti“, – sako Lietuvos gyventojas.
„Kaip ir nedegu noru į tą kariuomenę, bet jeigu pakvies, aš pasiruošęs eiti“, – antrina kitas.
Visuotinis šaukimas tėra viena iš dalių, svarbių kuriant bendrą valstybės pasirengimą gintis. Aiškios atsakomybės, suderinti kariuomenės, verslo ir gyventojų veiksmai, kasmet tikrinama parengtis – tokį pagrindą šalies pasirengimui siūlo asociacija „Visuotinė gynyba“. Pristatytas pirmasis visuotinės gynybos modelis ir kaip jį įgyvendinti iki 2030 metų.
„Jeigu norime turėti gynybą, kuri veiks ir kariuomenei nuvežti sužeistuosius, kariuomenei bus kas užpils kuro, kariuomenei bus kur pasiimti maisto, mes turime rasti resursų“, – pabrėžia asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.
Pasak pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, įmonės jau rengiasi, jeigu prireiktų, pertvarkyti gamybą į dvejopos paskirties, kai kuriais atvejais, tiesiogiai gynybos paskirties pramonę. Pasak V. Janulevičiaus, problema, kad valstybė neinvestuoja į vietinę gamybą, nemažai gynybos pramonės gaminių pagamintų Lietuvoje parduodami užsienyje.
„Mes matome nepanaudotus 2,4 mlrd. eurų per šiuos metus. Liko du mėnesiai, kur guli pinigai. Ar nevertėtų jos paleisti į pramonę, kad ir 10 proc. bandymams, nupirkti vietinės produkcijos, nes visos įmonės šiai dienai stagnuoja?“ – kelia klausimą jis.
Visuotinės gynybos modelį rengti padėjęs buvęs NATO pajėgų Europoje vadas – tiesmukas.
„Ponas Putinas turi matyti, kad ne tik kariuomenė pasirengusi kovoti, bet ir kiekvienas visuomenės narys“, – sako buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, generolas Philipas M. Breedlove‘as.
Generolas taip pat pabrėžia – staigiai išaugęs gynybos biudžetas taip pat staigiai neišsprendžia visų problemų. Ypač, kai daugelį metų gynyba nebuvo finansuojama pakankamai. Esą, su tuo susidūrė ir Jungtinės Valstijos.
