Skambant visų bažnyčių varpams, Šilutėje pašventintas paminklas tremtiniams, politiniams kaliniams ir tragiškai šio krašto istorijai atminti.
Simboliškoje vietoje – greta geležinkelio bėgių ir senųjų kapinių – iškilusio monumento briaunose užkoduoti 24 istoriniai ir dvasiniai simboliai.
Glaudžiai susipina Mažosios Lietuvos regiono tapatybė ir tautos istorijos momentai: tremtis, partizaninis pasipriešinimas, holokaustas, Sąjūdis.
Pasak iniciatorių, tai bus nauja atminimo erdvė, kviečianti prisiminti žmones, kurių likimus palietė tremtys, represijos ir kova už Lietuvos laisvę.
„Šitas paminklas skirtas visiems Mažosios Lietuvos, Šilutės krašto ir visos savivaldybės politiniams kaliniams ir tremtiniams. Kadangi čia nuo 1914 m. vyko įvairūs istoriniai skaudūs puslapiai iki pat 1953 metų“, – sako Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
„Šitas mūsų kraštas yra labai margas, labai daug konfesijų žmonių gyveno. Šilutės krašte gyveno apie 30–40 proc. žydų tautybės žmonių, kurie per Holokaustą buvo išnaikinti, evangelikų liuteronų didžioji dalis. Aišku, įdėtas tremtinių simbolis, įdėtas partizanų simbolis, kad čia Kęstučio apygarda buvo“, – pasakoja Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė Regina Tamašauskienė.
