Valstybės gynimo taryba sprendė, ar leisti numušti dronus remiantis tik radarų duomenimis, vizualiai jų neatpažinus. Teisininkai sako, kad tarptautinė teisė nereikalauja patvirtinti oro taikinio vizualiai, svarbu, kad būtų imamasi visų atsargumo priemonių. Buvęs Karinių oro pajėgų vadas siūlymą vadina papildomu įrankiu, tik pripažįsta – ne visada bus galimybė juo pasinaudoti, kol paukščių būriai supainiojami su dronais.
Rugsėjo viduryje Kaišiadorių rajone NATO misiją atliekantys Italijos naikintuvai numušė rusišką droną. Tai padaryta tik po to, kai pilotas pats jį pamatė.
„Atpažinimas daromas tam, kad būtų išvengta klaidos galimybės“, – teigia buvęs Karinių oro pajėgų vadas ats. gen. mjr. Edvardas Mažeikis.
Tačiau jei orų sąlygos prastos, pamatyti droną gali būti sudėtinga, tad Lenkija jau pakeitė reagavimo algoritmus.
„Tai suteikia galimybę pilotui ar operacijos vadui priimti sprendimą numušti užsienio orlaivį remiantis radarų duomenimis. Negalime likti pasyvūs grėsmių akivaizdoje, o visi ženklai rodo, kad jų tik daugės“, – sako Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Cezaris Tomczykas.
Tokį žingsnį svarsto ir Lietuva.
„Čia yra labai pavojingas dalykas. Net ir labai maža tikimybė, net 0,0 proc. tikimybė, kad ten yra mažas lėktuvas, kuris neturi ryšio su dispečeriniu punktu, gali lemti nepataisomus įvykius“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Juolab kad maži lėktuvai kartais neturi autoatsakiklių.
„Drono, kuris skrenda 120–140 km/val., ir tokio privataus orlaivio atskirti radare pagal judėjimo greitį beveik neįmanoma“, – sako E. Mažeikis.
Pagal tarptautinės aviacijos taisykles valstybės turi susilaikyti nuo jėgos naudojimo prieš civilinį orlaivį ir pirmiausia jį atpažinti, užmegzti radijo ryšį, naudoti vizualinius signalus.
„Tai nėra absoliutus reikalavimas, jei tu remiesi žvalgybiniais duomenimis, identifikaciją darai iš tarpusavyje susijusių šaltinių“, – teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė.
Buvęs karinių oro pajėgų vadas sako, kad Lietuvos turimų priemonių ne visada pakaktų tiksliai atpažinti priešišką droną: „Labai svarbu, kad taikinį arba vadinamąjį zombį matytų ne vienas radaras, o du ar dar geriau – trys.“
„Jeigu dronas atskristų ten, kur būtų dislokuoti trumpojo nuotolio radarai, manau, kad leistų. Jei jis įskristų į teritoriją, kur trumpojo nuotolio radarų nėra, būtų sunkiau“, – sako E. Mažeikis.
Teisininkų teigimu, taikos metu jėgos panaudojimas vertinamas pagal grėsmę ir būtinybę.
„Jei turime objektą, jei jis juda link kritinės infrastruktūros, tai tas ginkluotos jėgos panaudojimas vėl kitaip vertinamas“, – sako G. Grigaitė-Daugirdė.
Ir kita situacija.
„Skrenda link miestų, nes tuomet proporcingas ginkluotos jėgos panaudojimas vėl tampa labiau kvestionuojamas“, – sako pašnekovė.
Taip pat svarbu, kaip bus sudėlioti algoritmai.
„Atsargumo priemonės sudėliotų atsakomybės skydą, tikrintojai pasižiūri, ar taikytos visos atsargumo priemonės“, – sako M. Romerio universiteto profesorius dr. Justinas Žilinskas.
„Jei Lietuvoje pradėtume esant geram orui nebeidentifikuoti vizualiai, o pradėtume numušinėti visus, tai daugelis aviakompanijų pakrapštytų pakaušį ir sakytų: gal praleiskim skrydžius į šitą šalį“, – teigia buvęs Karinių oro pajėgų vadas.
Vis dėlto jis sako, kad turėti tokią galimybę reikia, kai rusiškų ar pasiklydusių ukrainietiškų dronų daugėja.
„Visada gerai dėžėje turėti visus įrankius: ir plaktuką, ir atsuktuvą, ir grąžtą“, – sako jis ir pabrėžia, kad sprendimą numušti droną priims ne pilotas, o oro kontrolės centrai Lietuvoje ir Vokietijoje. Gali prireikti ir valstybės vadovų leidimo.
