„Bausmė už motinystę“ (angl. motherhood penalty) yra ekonominis terminas, kurį įvedė Claudia Goldin (gim. 1946 m.), 2023 m. gavusi Nobelio ekonomikos premiją. C. Goldin iš įvairių pasaulių šalių surinkti duomenys rodo tris ryškius žmonių, pasirinkusių tėvystę ar motinystę, atlyginimo pokyčius po vaiko gimimo – trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tai yra „bausmė už motinystę“, „premija už tėvystę“ ir „bausmė už moteriškumą“.
Paskutinis dėmuo nesusijęs su faktine motinyste, tačiau gali būti susijęs su pačia jos galimybe. Kaip žinia, moterų atlyginimai už tą patį darbą yra tendencingai mažesni nei vyrų. „Premija už tėvystę“ apibūdina tai, kad daugelyje šalių vyrų atlyginimai gimus vaikui pakyla apie 10 proc. Tikėtina, kad tai reiškia ne darbdavių dosnumą, bet šoktelėjusį vyrų atsakomybės jausmą ir siekį pagerinti šeimos gerovę.
C. Goldin terminą „bausmė už motinystę“ naudoja apibūdindama trumpalaikius ir ilgalaikius ekonominius trūkumus, su kuriais susiduria moterys, tapusios motinomis. Ši bausmė apima mažesnius atlyginimus, menkesnes paaukštinimo galimybes ir ribotas karjeros perspektyvas, palyginti su vyrų ar bevaikių moterų karjeromis.
C. Goldin tyrimai atskleidžia, kaip motinystė gali neigiamai paveikti moterų uždarbio kreivę, prisidedant prie nuolatinio lyčių atlyginimų skirtumo. Didžiausias uždarbio skirtumas pastebimas musulmoniškuose kraštuose, mažiausias – subsacharinės Afrikos ir Skandinavijos šalyse (pagal „The Economist“ grafikus, publikuotus 2024 m. sausio 30 d.).
Motinų uždarbis skirtingai krinta trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Vidutiniškai imant, daugumoje pasaulio šalių jis krinta vos gimus vaikui (apie 34 proc.) ir vėliau jau nebegrįžta į prieš tai buvusįjį (po 10 metų lieka 14 proc. mažesnis). Tiesa, skirtingose pasaulio šalyse pastebima nevienoda dinamika.
Ši bausmė apima mažesnius atlyginimus, menkesnes paaukštinimo galimybes ir ribotas karjeros perspektyvas, palyginti su vyrų ar bevaikių moterų karjeromis.
Pavyzdžiui, musulmoniškuose kraštuose jis iš pradžių krinta ne taip ryškiai, tačiau laikui bėgant vis mažėja, – galbūt dėl to, kad moterys po pirmojo vaiko gimimo laukiasi antrojo ir trečiojo. Šiaurės, Centrinėje ir Rytų Europoje (duomenų iš Lietuvos C. Goldin tyrimuose nenaudoja) bei Azijoje (pirmiausia Kinijoje ir Indijoje) motinų uždarbis iš pradžių smarkiai krinta žemyn, bet per ilgesnį laiką vėl šiek tiek pakyla. Tuo metu Afrikoje pokytis yra pats mažiausias, nes pagimdžiusios pirmąjį vaiką moterys retai grįžta į darbą.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Kiti tyrėjai, vadovaujami Henriko Kleveno iš Prinstono universiteto ir Camille‘io Landais iš LSE, palygino bausmę už motinystę (jie vadina tai child penalty – blogas žodžių pasirinkimas) bei moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą ir sudarė pasaulio atlasą, kuriame šie skirtumai vizualizuojami.
Šis atlasas atskleidžia mums netikėtą išvadą. Vyrų ir moterų atlyginimai už tą patį darbą Lietuvoje vis dar skiriasi 13,6 proc. Bet Lietuva priklauso Skandinavijos regionui, kur šis skirtumas pasaulyje yra mažiausias. Kol kas nieko netikėto. Ir vis dėlto, paėmę moterų diskriminacijos ir bausmės už motinystę skirtumą, tyrėjai gauna – pasaulyje šis skirtumas didžiausias Skandinavijos ir Baltijos regione – praktiškai šimtas procentų.
Trumpai tariant, Lietuvoje moterys baudžiamos už motinystę, o ne už moteriškumą.
