Įtakingas Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ mano, kad Donaldas Trumpas yra greičiau norma, o ne išimtis tarp 47 buvusių JAV prezidentų. Tik mums, europiečiams, atrodo, kad D. Trumpas yra išimtis, kad jį gerai pažįstame. Iš tiesų net patys amerikiečiai nėra gerai su D. Trumpu susipažinę ir todėl prieš prezidento rinkimus nėra tikri, kuris iš jų valdys šalį. Įtikinama D. Trumpo bei respublikonų partijos pergalė rinkimuose tai ir patvirtino, kai didelė dalis Lietuvos ir ES šalių politikų besąlygiškai rėmė Joe Bideną bei jo politiką ir neteko išrinkto JAV prezidento D. Trumpo ir jo aplinkos palankumo.
Ketverius metus Ameriką valdys milijardierius ir jo šeimos nariai. Vienas iš jų D. Trumpo pavedimu, dar jam neprisiekus, jau spėjo apsilankyti Grenlandijoje ir apžiūrėti JAV prezidentui patikusią salą, tariamai labai tinkamą JAV ir viso Vakarų pasaulio saugumui. Kiti šeimos nariai taip pat neliks be pareigų prezidento D. Trumpo aplinkoje.
Amerikoje demokratija suprantama šiek tiek kitaip nei Vakarų Europoje. O nepotizmas nėra didelė nuodėmė, kad reikėtų jo vengti. Nepotizmas (giminaičių protegavimas, parūpinant jiems aukštas, pelningas pareigas) yra gajus buvusiose sovietinėse respublikose. Tačiau jis smerkiamas tiek Vidurio Rytų, tiek Vakarų Europos šalyse kaip nemoralus reiškinys. Jo apraiškų, deja, yra ir Lietuvos politiniame gyvenime.
Iš tiesų net patys amerikiečiai nėra gerai su D. Trumpu susipažinę ir todėl prieš prezidento rinkimus nėra tikri, kuris iš jų valdys šalį.
Neatsitiktinai dalis politikos mokslininkų JAV įvardija iš dalies oligarchine valstybe, kurioje valdžia ir kapitalas glaudžiai sugyvena. Tuo JAV demokratija kažkuo panaši į Romos imperijos laikų demokratiją, gyvavusią dar prieš Kristų.
Dabartinio prezidento aplinkoje, kaip niekada anksčiau, yra būrys milijardierių (ne milijonierių, kurių apstu demokratiškai renkamuose JAV kongrese bei senate).
Tarp milijardierių yra turtingiausieji ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visame pasaulyje. Tai elektronikos versle išgarsėjęs Elonas Muskas (53 m.) ir jo kolegos turtingiausiųjų sąraše – Jeffas Bezosas (61 m.) ir Markas Zuckerbergas (40 m.), nusprendę milijonais paremti D. Trumpą per rinkiminę kampaniją bei itin brangią inauguraciją. Žinoma, už paramą jie tikisi, ir ne be pagrindo, valdžios malonių, o tiksliau naudingų sandorių ir kapitalo gausinimo. Apie didžiulės turtingųjų grupių įtakos pavojų JAV demokratijai įspėjo prezidentas J. Bidenas, baigęs savo kadenciją.
Amerikoje demokratija suprantama šiek tiek kitaip nei Vakarų Europoje. O nepotizmas nėra didelė nuodėmė, kad reikėtų jo vengti.
Dėl savanaudiškumo E. Muską ir M. Zuckerbergą aštriai užsipuolė buvęs D. Trumpo patarėjas pirmoje jo kadencijoje Steve‘as Bannonas (71 m.). Jis, beje, keturis mėnesius praleido kalėjime už raginimus veržtis miniai į Kapitolijų, nes buvo įsitikinęs, kad rinkimai 2021 m. buvo suklastoti. S. Bannonas yra įtakingas MAGA (Make America Great Again) judėjimo veikėjas, populiarus politinės nuomonės formuotojas ir laidų vedėjas, ištikimas bei artimas D. Trumpui žmogus, vėl matomas D. Trumpo aplinkoje.
Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ S. Bannonas E. Muską pavadino „labai blogu žmogumi, kuriam terūpi pinigai ir turtas“. „Jo vienintelis tikslas yra turto kaupimas ir sukaupto turto panaudojimas dar didesniam turtui gauti ir tokiu būdu įgyti kuo didesnę valdžią“, – citavo S. Bannoną vokiečių leidinys „Bild“. Anksčiau S. Bannonas E. Muską išvadino rasistu, kuriam nerūpi JAV dirbančiųjų interesai.
Mums Lietuvoje, remiantiems Ukrainą kovoje už nepriklausomybę ir demokratiją, itin svarbi naujo prezidento užsienio politika. Dar prieš JAV prezidento inauguraciją užsienio spaudoje pasirodė daugybė spekuliacijų, galimų scenarijų ir spėlionių apie D. Trumpo požiūrį į JAV santykius su Rusija, į galimą JAV politikos pagalbos Ukrainai kaitą. Plačiai buvo komentuojamas JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (53 m.) atsakymas apie JAV požiūrį į santykius su Ukraina. M. Rubio pabrėžė, kad Ukrainai trūksta ne ginklų, o kariaujančių ukrainiečių. Todėl Ukrainai teks nemažai laviruoti, siekiant apginti savo valstybės interesus, ir kovoti už juos ne tik fronte, bet ir diplomatiniame lygmenyje, kuris, valdant J. Bidenui, nebuvo itin sėkmingas.
Apie didžiulės turtingųjų grupių įtakos pavojų JAV demokratijai įspėjo prezidentas J. Bidenas, baigęs savo kadenciją.
Pagrindinis JAV oponentas, politinis ir ekonominis priešininkas tiek valdant demokratui J. Bidenui, tiek respublikonui D. Trumpui išlieka Kinija. Jos vadovas net buvo pakviestas į inauguracijos iškilmes, parodant Kinijai ypatingą dėmesį. Nors jis neatvyko į D. Trumpo inauguraciją, į ją delegavo pakankamai aukštą kinų pareigūną.
Ukraina savo saugumą sieja su priklausymu NATO. Tačiau kol kas apie pusę NATO šalių, tarp jų JAV, nepritaria Ukrainos narystei NATO aljanse. NATO nėra pasirengusi siųsti savo karių į frontą kovoti Ukrainos pusėje. Taip sąjungininkai turėtų daryti, nes 5-asis Aljanso sutarties straipsnis to reikalautų.
Kita vertus, NATO šalys daug kalba ir teikia pagalbą pirmiausia atsižvelgdamos į savo interesus. Su D. Trumpo atėjimu į valdžią prasidėjo trumpizmo laikotarpis. Dalis JAV piliečių, nusivylusių prezidento J. Bideno valdymu, iš D. Trumpo valdymo laukia stebuklingų pokyčių. Ar jie pavyks, pamatysime po ketverių D. Trumpo valdymo metų.
