Praėjo savaitė nuo prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos ir viešoji erdvė yra užpildyta trijų valstybių – Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Ukrainos – vadovų įvairių pareiškimų, artėjant galimai netrukus įvyksiančiam Jungtinių Valstijų ir Rusijos prezidentų telefoniniam pokalbiui, kuris turėtų būti įžanga į D. Trumpo pažadą užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas.
Dabar ir Vašingtone suvokta, jog tokio masto karo užbaigti per vieną parą neįmanoma, todėl išsakomi skirtingi terminai nuo 100 dienų iki pusės metų. Rusijos pusė, įskaitant prezidentą Putiną, iki šiol įvardija kitą terminą – 2 mėnesius.
Nežinia, kaip atsirado tas 100 dienų terminas prezidento D. Trumpo specialiojo atstovo Ukrainos klausimams Keitho Kellogo lūpose. Jau atrodė, kad tai D. Trumpo administracijos ištiesta ranka prezidentui Putinui, kuris labai nori užbaigti šį karą Ukrainos sutriuškinimu iki gegužės 9 d., kad paminėtų kultinę Putino režimui Pergalės prieš vokiškąjį fašizmą dieną dar ir pergale prieš Ukrainą, kuriai Putino propaganda nuolat stengėsi prisegti fašistinės valstybės etiketę.
Bet paskui D. Trumpo administracija, matyt, suvokė ar buvo įtikinta partnerių, kad duoti tokią dovaną Putinui tai reiškia dar labiau didinti agresoriaus didybės maniją ir stiprinti agresyvų putinizmo kultą, todėl prabilta apie 6 mėn. periodą. Prie šio termino iš karto prisitaikė Putino propagandistai.
Artimas Kremliui Rusijos politologas Sergejus Markovas pareiškė, kad Rusija tikisi baigti karą rudenį, kai Ukraina neturės Vakarų ginkluotės ir bus visai išsekusi. Ant šios datos malūno vandens pripylė ir netikėta Ukrainos žvalgybos vado Kirilo Budanovo frazė, pasakyta uždaroje diskusijoje Verkhovna Radoje, kad jeigu iki vasaros nebus derybų, yra Ukrainai egzistuoti pavojingų procesų grėsmė.
Vėliau Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba paneigė, kad Budanovas pasakė tokius žodžius, bet ši frazė buvo paleista į viešąją erdvę ir aišku, išgirsta ir Vašingtone, ir Maskvoje.
Visoje šioje politikų ir ekspertų išsakomų frazių ir terminų karuselėje aiškus vienas dalykas – sprendimus darys trys prezidentai: D. Trumpas, Vladimiras Putinas ir Volodymyras Zelenskis.
Prisimindamas 2018 m. patirtį Helsinkyje, kai jam pavyko patraukti į savo pusę D. Trumpą, ir dabar V. Putinas veržiasi į susitikimą su D. Trumpu. Akivaizdu, kad tokiame susitikime jis, matyt, norės kalbėti ne tik apie Ukrainą, bet ir apie bendrą saugumo architektūrą Europoje, apie ką jis užsiminė savo 2021 m. gruodžio mėnesio ultimatume Vakarams.
Rusija taip pat, matyt, norės kalbėti ir apie Ukrainos visišką kapituliaciją, nors viešai įvardija tik jau dabar į Rusijos sudėtį inkorporuotų keturių Ukrainos sričių plius Krymo klausimą.
Ko Putinas norėtų mažiausiai, tai susitikti prie derybų stalo trise su D. Trumpu ir V. Zelenskiu, todėl, matyt, neatsitiktinai, artėjant telefoniniam pokalbiui su D. Trumpu, jis vėl pradėjo kalbėti apie Ukrainos prezidento V. Zelenskio legitimumą. Putinas nori susitarimo tik su D. Trumpu ir už Ukrainos nugaros, todėl prabilo, kad Ukrainos suverenitetas yra nulinis.
Prezidentas Zelenskis kelia visų pirma saugumo garantijų klausimą. Rusijos okupuotos teritorijos bus nepripažintos kaip Rusijos dalis, bet Ukraina jų nebandys susigrąžinti jėga. Saugumo garantijos reiškia ne europinių partnerių saugumo garantijas, o, visų pirma, Jungtinių Valstijų saugumo garantijas. O tai yra galvos skausmas D. Trumpui.
D. Trumpas savo stiliumi rengiasi telefoniniam pokalbiui su V. Putinu. Iš karto po inauguracijos jis pareiškė, kad prezidentas V. Zelenskis nori derybų, o tam, kad ir Putinas panorėtų derybų, jis yra pasirengęs įvesti papildomų sankcijų, muitų, tarifų. Ir prabilo apie siekį smogti Putinui su krintančiomis naftos kainomis, kas yra kritiška Putino režimui. Bet, matyt, vienas skausmingesnių Putinui žingsnių jau padarytas: Kinija ir Indija pareiškė, kad nuo kovo 1 d. nepirks Rusijos naftos, nes nenori patirti Jungtinių Valstijų sankcijų.
Vienas iš teigiamų dalykų Ukrainos naudai yra tai, kad tai yra metas, kai Rusija neturi tiesioginio priėjimo prie D. Trumpo ir jo administracijos žmonių, o Vakarų partneriai tokį priėjimą turi. Todėl Rusija siekia, kad kuo greičiau prasidėtų Kremliaus dialogas su Vašingtonu, nes mato, kaip viena po kitos kai kurios D. Trumpo administracijos nuostatos keičiasi Maskvos nenaudai po kiekvieno naujo Europos Sąjungos pareigūnų ar Vakarų šalių vadovų pokalbio su D. Trumpo administracija.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
