Retas ekstremalus reiškinys sulaukia tiek visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio kaip Los Andžele siautėję pražūtingi gaisrai. Nenuostabu. Vienoje geidžiamiausių gyventi Jungtinių Valstijų vietovių, visai šalia Holivudo, liepsnojantys namų kvartalai traukė viso pasaulio akis. Kaip karčiai pastebėjo vienas gaisrų ir klimato ryšius pasaulyje tiriantis mokslininkas – ne mažiau apokaliptinių gaisrų dabar pasitaiko kasmet. 2024-ųjų pradžioje centrinę ir pietinę Čilės dalis siaubusių gaisrų aukų skaičius siekė daugiau nei 130 žmonių, o jų metu sudegė arti 15 000 namų. Pražūtingos liepsnos pernai siautėjo ir gerokai arčiau mūsų – Graikijoje bei Portugalijoje.
Nuolatinis klausimas klimatologams: kaip šis ar kitas reiškinys susijęs su klimato kaita ir ar galėtų įvykti, jei jos nebūtų. Lengva visus ekstremalius orus nurašyti tiesiog besikeičiančiam klimatui. Atmosfera kartais pasiunta ir be jokios klimato kaitos. Susidėjus daugybei vienas kitą stiprinančių veiksnių, joje gali susidaryti ekstremalios sąlygos, kurias žmonės po to vadina dešimtmečio liūtimi, amžiaus audra ar šimtmečio sausra. Su klimato kaita siejamas tokių reiškinių dažnėjimas ir stiprėjimas, bet ne kiekvienas reiškinys būtinai yra jos pastiprintas.
Nustatyti ryšiams tarp orų sąlygų ir kintančio klimato, sparčiai vystosi net atskira mokslo kryptis – klimato įvykių priežasčių analizė. Pavyzdžiui, 2021-aisiais daryto tyrimo metu analizuoti 735 ekstremalių orų atvejai, tarp jų 31 gaisras. Nustatyta, kad vos keturiems iš jų klimato kaita neturėjo poveikio, tad 27 iš didžiausių pasaulyje kilusių tirtų gaisrų buvo sustiprinti šylančio klimato sąlygų ir dėl jų tapo labiau pražūtingi.
Pirminė klimato kaitos ir ekstremalių orų ryšius tiriančių mokslininkų išvada tokia, kad Los Andželo gaisrus sustiprino klimato sūpuoklės. Šiuo terminu apibūdinami radikalūs, kartais staigūs orų pokyčiai, kai atskiri regionai patiria ryškius perėjimus iš vienų orų sąlygų į priešingas. Pavyzdžiui, sausrą keičia drėgmės perteklius ar atvirkščiai. Analizė rodo, kad nuo praėjusio amžiaus vidurio tokios klimato sūpuoklių sąlygos skirtinguose pasaulio regionuose padažnėjo 31–66 procentais.
Ilgas sausringas laikotarpis Kalifornijoje trumpam baigėsi drėgnais 2022 ir 2023 metais, o praėjusį rudenį ir šią žiemą vėl nusistovėjo labai sausos orų sąlygos. Šis poslinkis leido vietos krūmynams ir žolėms staigiai suvešėti ir po to sudžiūti. Taip pasigamino daugybė gaisrus maitinančio natūralaus kuro, kurio degimui deguonies suteikė sausas ir šiltas Santa Anos vėjas.
Jungtinėse Valstijose, kur klimato kaitos klausimu visuomenės poliarizacija ypač stipri, šie pražūtingi gaisrai galimai turės ne tik ekonominį poveikį, kurį ypač pajaus Kalifornijos draudimo bendrovės. Mažai tikėtina, kad nelaimė kaip nors paveiks klimato kaitos skeptiko ir neigėjo Donaldo Trumpo „drill, baby, drill“ politiką, kuria išrinktasis prezidentas žada visais įmanomais būdais didinti iškastinio kuro gavybą. Tokio masto įvykis neišvengiamai veiks ir viešosios nuomonės sūpuokles, tik neaišku, į kurią pusę. Pasipylę kaltinimai valstijos valdžiai dėl gaisrų suvaldymo, ko gero, pagrįsti. Tačiau, vėl galime stebėti politinio cinizmo apraiškas, kai užmerkiama akis į globalią problemą, nė nebandant jos spręsti, o visuomenė toliau skaldoma politikams laikantis antimokslinės pozicijos. Pasaulyje ir taip daug nestabilumo, prieš kurį klimato nestabilumas nublanksta ir pamažu tampa toleruotina norma.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
