Karo Ukrainoje trukmė artinasi prie trejų metų ribos. Jis virtęs sekinimo karu, kuriame jau kurį laiką iniciatyva priklauso Rusijai. „The Washington Post“, apibendrindamas vyraujančią analitikų ir stebėtojų nuomonę, redakciniame straipsnyje įspėjo, kad Ukraina gali pralaimėti karą.
Pasaulis įsitempęs laukia sausio 20 d., kai pareigas pradės eiti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Ką tai žada Ukrainai? Politikai ir analitikai vis dažniau užsimena, kad šiuo metu prioritetą reikėtų teikti ugnies sustabdymui ir konflikto įšaldymui. Visų pirma galvon ateina Korėjos karo pabaigos scenarijus. Kuo šis scenarijus patrauklus?
Kai kalbama apie Korėjos karo pabaigos scenarijų, turima galvoje galimybė nutraukti ugnį ir pasiekti taiką kare, kuriame nė viena pusė nenugalėjo. Taip pat šis scenarijus neapima taikos derybų ir sudaromų tarpvalstybinių sutarčių. Korėjos susitarimo atveju jo dalyviai nėra valstybės, o kariuomenės, negana to, susitarimo nepasirašė joks Pietų Korėjos atstovas. Susitarimas turėjo būti laikinas, tačiau abiejų pusių derybos dėl taikos taip ir neįvyko, ir jis tęsiasi jau daugiau kaip 70 metų. Abiejų kovojusių pusių priešiškumas išlieka, tačiau pusiasalyje įsivyravo taika. Ja abi pusės naudojosi skirtingai: Pietų Korėja tapo klestinčia demokratine valstybe, o Šiaurės Korėja – viena iš nuožmiausių pasaulio diktatūrų.
Skirtumų tarp padėties 1953 m. Korėjos pusiasalyje ir šių dienų Ukrainos turbūt yra daugiau nei panašumų, tačiau tenka pripažinti, kad scenarijus, kuris primena Korėjos konflikto užšaldymą, vis labiau kaitina vaizduotę. Taip yra todėl, kad alternatyvos šiam scenarijui yra iš esmės neįmanomos ar nepriimtinos. Nepriimtina alternatyva yra Rusijos pergalė ir Ukrainos pavergimas. Ukrainos pergalė ir visų Rusijos užimtų teritorijų atkovojimas įvertinus dabartinę situaciją ir tendencijas yra neįmanomas. Daug kas svajoja apie derybas, tačiau akivaizdu, kad Putinas nenori derėtis, jam tai nenaudinga daugeliu požiūrių, be to, abiejų šalių pozicijos pernelyg skirtingos, jau nekalbant apie emocinį foną: apie derybas šiuo metu nėra ko galvoti.
Korėjos scenarijus reiškia, kad Ukraina sutiktų su dalies teritorijų praradimu neribotam laikui.
Korėjos scenarijus reiškia, kad Ukraina sutiktų su dalies teritorijų praradimu neribotam laikui. Galime dėlioti įvairius scenarijus, tačiau svarbiausias klausimas – ką apie juos mano patys ukrainiečiai?
2023 m. gruodžio 12 d. Vašingtone per bendrą spaudos konferenciją su JAV prezidentu Joe Bidenu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas apie galimybę atsisakyti teritorijų taikos labui, šią mintį pavadino „absoliučia beprotybe“. Jis kalbėjo, kad Rusijos užgrobtose teritorijose gyvena daug ukrainiečių, kurie patiria smurtą. Tačiau 2023 m. gruodžio 17 d. interviu Prancūzijos laikraščiui „Le Parisien“ V. Zelenskis pripažino, kad Ukrainos kariuomenė negali savarankiškai atsiimti Krymo ir Donbaso.
Jis priminė, kad tiesiog atiduoti teritorijas Rusijai neleidžia Ukrainos Konstitucija, todėl vienintelis kelias jas susigrąžinti – tai diplomatinis tarptautinės bendruomenės spaudimas, kuris priverstų V. Putiną sėsti prie derybų stalo. 2024 m. sausio 6 d. paskelbtame interviu tinklalaidininkui Lexui Fridmanui V. Zelenskis svarstė, kad NATO gali pateikti kvietimą įstoti Ukrainai kaip valstybei, tačiau NATO sutartis galiotų tik Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Ukrainos tokia padėtis pernelyg nenudžiugintų, tačiau tai, Ukrainos prezidento nuomone, yra vienas iš realių diplomatinių kelių baigti karą.
Aukščiau pateiktos idėjos yra jau kurį laiką intensyviai aptarinėjamos įvairiuose diplomatiniuose sluoksniuose. NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo kanceliarijos vadovas Stianas Jenssenas 2023 m. rugpjūtį pareiškė, kad Ukraina galėtų paaukoti Rusijos okupuotas teritorijas dėl narystės NATO, tačiau sulaukęs audringos Kyjivo reakcijos vėliau turėjo atsiprašyti ir teisintis buvęs neteisingai suprastas. Vis dėlto 2024 m. gruodį tuo metu jau buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kalbėjo, kad taiką Ukrainoje neprarandant teritorijos pasiekti nėra realu ir pasiūlė „laikiną sprendimą“: palikti Rusijai užgrobtas teritorijas, nors Ukraina neturėtų atsisakyti teritorijų visiems laikams, o sudarant paliaubas Ukraina turėtų gauti saugumo garantijas, įskaitant narystę NATO.
Daug kas svajoja apie derybas, tačiau akivaizdu, kad Putinas nenori derėtis, jam tai nenaudinga daugeliu požiūrių, be to, abiejų šalių pozicijos pernelyg skirtingos, jau nekalbant apie emocinį foną: apie derybas šiuo metu nėra ko galvoti.
Žinoma, svarstant „Korėjos scenarijų“ kyla daugybė klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Kas užtikrins, kad paliaubų bus laikomasi? Kokios priemonės būtų numatytos esant paliaubų sąlygų pažeidimams? Ar atokvėpis nereikš viso labo to, kad Rusija su visu intensyvumu jį išnaudos ruoštis naujoms invazijoms? Juk net jei Ukrainą bus nuspręsta priimti į NATO, tai neįvyks per vieną dieną. Neaišku, kokiomis saugumo garantijomis, be narystės NATO, dabar galėtų patikėti Ukraina, kai ji tapo liudininke to, kad įsipareigojusios šalys niekaip nereagavo Rusijai sulaužius 1994 m. pasirašytą Budapešto memorandumą. Apie šią patirtį V. Zelenskis taip pat išsamiai kalbėjo interviu L. Fridmanui.
Korėjas padalijanti linija yra 250 km, o Rusijos ir Ukrainos fronto linija driekiasi 1300 km ar galbūt yra dar ilgesnė, todėl neįmanoma užtikrinti, kad paliaubas efektyviai prižiūrėtų taikdariai, nes nėra įmanoma surinkti pakankamo jų skaičiaus. Kitas skirtumas – Korėjos pusiasalis maždaug pagal 38-ąją lygiagretę buvo padalintas į dvi nepriklausomas valstybes, o Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos yra aneksuojamos. Tačiau nepaisant šių skirtumų Korėjos pavyzdys pateikia ir užuominų, kokia yra būtina panašių paliaubų sąlyga. Po karo Pietų Korėjoje liko keli šimtai tūkstančių JAV karių, o šiuo metu šalyje dislokuota apie 28 500 karių, kurie nuolat vykdo karines pratybas su Pietų Korėjos kariuomene. Šis pavyzdys rodo, kad paliaubos pasiekiamos ne šiaip sau – agresorių gali atgrasinti tik jėga.
Tai pabrėžė ir V. Zelenskis interviu L. Fridmanui. Pasak Zelenskio, neverta tikėtis, kad Putinas įsigeis derybų – derėtis jį gali priversti tik jėga. Kelias į taiką – tai stipri Ukraina, stipri jos pozicija. Zelenskis mano, kad D. Trumpas ras būdų, kaip to pasiekti. Pasak V. Zelenskio, D. Trumpas yra pasiryžęs kalbėti su Putinu iš jėgos pozicijų ir turi galimybių tai daryti, taip pat – suteikti Ukrainai saugumo garantijas. Nepaisant Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbų dėl galimybės siųsti karius padėti kovojančiai Ukrainai, saugumo garantijas V. Zelenskis sieja daugiausia su JAV ir deda viltis į sėkmingą bendradarbiavimą su D. Trumpu.
