„Žmonės, kurie neprisimena savo praeities, yra pasmerkti ją kartoti“ – taip 1905 metais yra pasakęs amerikiečių filosofas ir rašytojas George’as Santayana. Šie prieš daugiau nei šimtmetį pasakyti išmintingi žodžiai tarsi ragina žmoniją mokytis iš istorijos, ieškoti įkvėpimo vertinguose dalykuose ir vengti praeities klaidų, kurios jau ne kartą baigėsi negailestingais karais, kruvinų valdžių ir režimų įsigalėjimu, baisiausiomis revoliucijomis.
Leidykla „Briedis“ pristato gausiai iliustruotą albumą „Istorija. Nuo priešistorės iki šių dienų“.
Atsivertęs šią gausiai iliustruotą ir fundamentalią knygą skaitytojas ras įdomiai papasakotą pasaulio istoriją – nuo civilizacijos aušros, kai tolimieji žmonių protėviai iš Afrikos pasklido po visą pasaulį, iki pat mūsų dienų. Prieš akis prabėgs svarbiausi pasaulio istorijos laikotarpiai: senovės Egipto ir šumerų civilizacijos, actekų valstybės ir graikų polių iškilimas, XII–XIII a. Čingischano užkariavimai, 1066 m. Heistingso mūšis, 1789 m. Bastilijos šturmas, 1944 m. Normandijos operacija, 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolis, daugybė kitų dramatiškų įvykių, padariusių didžiulę įtaką ne tik atskirų valstybių, bet ir žemynų, ištisų epochų raidai.
Čia aprėpiama ne tik marga istorijos panorama, bet ir aptariamos idėjos, politiniai judėjimai, technologijos, neatpažįstamai pakeitusios mūsų planetos veidą. Kiekviena tema pateikiama su turinį papildančiomis iliustracijomis, nuotraukomis, schemomis, žemėlapiais. Knygoje gausu mažai žinomų faktų ir ne vieną nustebinsiančių įdomybių. Kiekvienas įvykis nagrinėjamas parodant jo vietą ir svarbą platesniame istorijos horizonte.
Didelė temų įvairovė – nuo pirmųjų dirbinių iš bronzos iki didžiųjų geografinių atradimų, nuo DNR struktūros ištyrimo, klimato kaitos iššūkių iki vakcinos nuo Covid-19 sukūrimo – parodo, kad istoriją sudaro ne vien didžios asmenybės, mūšiai, diplomatinės sutartys, bet ir plika akimi nematomi virusai. O įtakingiausių istorinių asmenybių – tokių kaip Aleksandras Makedonietis, Kleopatra, Martinas Lutheris, Abrahamas Lincolnas, Albertas Einsteinas – biografijos tik patvirtina, kad istorijos kelyje kiekvienas turime ir atliekame savo vaidmenį.
„Istorija. Nuo priešistorės iki šių dienų“ skirta visiems, trokštantiems pažinti ir suprasti. Skirtingi, tarpusavyje tarsi nesusiję įvykiai keliaujant knygos puslapiais susipina į vientisą žmonijos praeities ir dabarties audinį, iš kurio neišvengiamai gims ateitis.
Pasaulio istorija gali ir nustebinti, ir įkvėpti. Ji padeda rasti atsakymą į klausimą: kodėl šiandien gyvename būtent tokiame, o ne kitokiame pasaulyje?
Knygą iš anglų kalbos vertė Daiva Bičev, Ovidijus Stokys, Robertas Tubis.
Kviečiame paskaityti knygos ištrauką.
Pasaulinė recesija
2007 m. JAV nekilnojamojo turto rinkos žlugimas sukėlė precedento neturinčią finansų krizę, kuri suparalyžiavo didžiąsias pasaulio ekonomikas ir beveik sužlugdė pasaulinę finansų sistemą.
Amžių sandūroje pasaulio ekonomika, ypač Vakaruose, atrodė esanti ganėtinai stabili. Materialinė gerovė išaugo, palūkanų normos buvo žemos, o įsidarbinimo galimybės pakankamai didelės.
Bankininkai, ypač JAV, pradėjo siūlyti savo klientams hipotekas netikrindami jų mokumo. Šios hipotekos, vadinamos antrinėmis hipotekomis, buvo patrauklios paskolų gavėjams, kurie turėjo blogą kreditų istoriją. Gauti paskolą buvo lengva, tad žmonės galėjo lengvai įsigyti nuosavą būstą. Šios paskolos buvo vienodai patrauklios ir skolintojams, nes kilo namų kainos, o palūkanų normos prieš šias hipotekas, kurios iš pradžių buvo mažos, išsipūtė po kelerių metų ir suteikė gerą investicijų grąžą. 2007 m. šis burbulas sprogo. Palūkanų normos ėmė ropštis aukštyn, o namų kainos, kurios buvo per daug išpūstos, pradėjo kristi. Aukštos palūkanų normos padidino mėnesines būsto paskolos įmokas, o būsto savininkams nevykdant įsipareigojimų grąžinti paskolą, bankai susidūrė su situacija, kai atgauti namai buvo verti daug mažiau nei banko suteikta paskola.
Kreditų krizė
Milijonų dolerių vertės investicijos į antrines būsto paskolas dabar tapo iš esmės bevertės, o bankininkai suprato, kad gali niekada neatgauti investuotų pinigų. 2007 m. rugpjūčio 9 d. Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ paskelbė, kad jam iškilo pavojus dėl rizikingosios hipotekos rinkos, ir neleido investuotojams atsiimti pinigų iš kai kurių savo fondų. Pasaulio bankus užliejo baimės banga. Bankams nustojus keistis paskolomis tarpusavyje ar skolinti pinigus klientams, nebeliko lėšų nei kasdieniam verslui, nei ilgalaikėms investicijoms.
Didžiosios Britanijos bankas „Northern Rock“ skolino didžiules sumas savo klientų hipotekoms finansuoti. Kad grąžintų savo skolas, jie buvo priversti perparduoti šias hipotekas, o kadangi jų paklausa nukrito, bankas susidūrė su likvidumo krize – dideliu grynųjų pinigų trūkumu.
2007 m. rugsėjo 14 d. „Northern Rock“ buvo priverstas prašyti Didžiosios Britanijos vyriausybės skubios paskolos. Tarp banko klientų kilo panika, indėlininkai suskato atsiimti santaupas. Toks masinis indėlių atsiėmimas iš britų banko buvo pirmas per ištisą šimtmetį.
Akcijų rinkos žlugimas
2008 m. rugsėjo 16 d. Niujorko vertybinių popierių biržos makleriai liko apstulbę, kai nukrito akcijos, reaguodamos į JAV banko „Lehman Brothers“ uždarymą.
Protestai Madride
2011 m. gegužės 22 d. centrinėje Madrido aikštėje „Puerta del Sol“ virš 30 000 jaunų protestuotojų, įniršusių dėl Ispanijos ekonominės politikos, kuria buvo siekiama sumažinti recesiją, nakvojo po atviru dangumi. Panašūs protestai kilo ir kituose Europos miestuose.
Bankų žlugimas
Aukcionų namų „Christie’s“ darbuotojai įneša vidun banko „Lehman Brothers“ iškabą, kabojusią virš jo būstinės Londone, kuri netrukus bus parduota. Šio finansų milžino žlugimas buvo lemiamas kreditų krizės momentas.
Akcijų vertė ėmė kristi visame pasaulyje. Didžiausius JAV hipotekinių paskolų teikėjus „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, kurie garantavo tūkstančius antrinių paskolų būsto rinkoje, 2008 m. rugsėjo 7 d. išpirko JAV vyriausybė. Vyriausybė perėmė kontrolę ir garantavo šioms hipotekos įstaigoms po 100 mlrd. dolerių paskolą, kuri padėjo išvengti bankroto.
Veiksmų imasi ir kitos vyriausybės
Volstrito bankas „Lehman Brothers“ taip pat dalyvavo antrinės rizikos hipotekos rinkoje. Kai 2008 m. rugsėjo 15 d. jis paskelbė apie bankrotą, krizė įsisiautėjo ir finansų sektoriuje kilo pasaulinė panika. Vyravo nuomonė, kad vyriausybės imsis gelbėti bet kurį į sunkumus patekusį banką, nors niekas nesitikėjo, kad tokia padėtis kada nors susidarys. Neįsivaizduojama virto realybe.
Vakarų valstybių vyriausybės pumpavo milijardus į savo bankus, kad sustabdytų jų žlugimą. Vienus jų pavyko išgelbėti pačiu laiku, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje nuo bankroto buvo išgelbėti Škotijos bankai „Royal Bank“ ir „Halifax Bank“. Tačiau dėl kai kurių kitų, pavyzdžiui, dėl „Goldman Sachs“ ir „JP Morgan Chase“, kurie galiausiai sudėjo savo investicinės bankininkystės ginklus, buvo susigriebta per vėlai.
Dėl pasaulinio krizės pobūdžio nukentėjo visų valstybių ekonomika. Žmonės ėmė leisti mažiau pinigų, o pasaulinė prekyba susitraukė. Šešiolika šalių, kurių valiuta buvo euras (euro zona), patyrė ekonominį nuosmukį. Airija pirmoji iš Europos šalių pateko į recesiją (ekonominio nuosmukio laikotarpį).
2008 m. rugsėjo 30 d. Airijos vyriausybė pažadėjo finansiškai paremti visą Airijos bankų sistemą. Islandijos vyriausybė buvo priversta atsistatydinti, kai 2008 m. spalio 7–8 d. žlugo trys didžiausi jos bankai ir šalis iš esmės bankrutavo.
2008 m. lapkričio 14 d. G 20, naujai suformuoto ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių forumo, lyderiai susitiko Vašingtone, kad surastų sprendimą. Jie parengė išsamų finansų reformos planą, kuris apėmė palūkanų normų mažinimą ir 5 trilijonų dolerių skatinamąjį paketą, skirtą ekonomikai stiprinti per vyriausybės išlaidas ir mažinamus mokesčius.
Riaušių banga
Graikija, kuri skolinosi didžiules sumas pinigų, pripažino, kad yra prasiskolinusi, ir pareikalavo, kad ją nuo bankroto gelbėtų turtingesnės Europos šalys. Graikijos vyriausybė pristatė taupymo planą, pagal kurį iki 2012 m. ketino sumažinti biudžeto deficitą beveik 10 procentų. Skirtingai nuo skatinamųjų priemonių paketo, kuris pumpavo pinigus į ekonomiką, šios taupymo priemonės leido įšaldyti viešojo sektoriaus atlyginimus, smarkiai apkarpė išlaidas ir padidino mokesčius. Prieštaringos taupymo priemonės sukėlė protestų bangą visoje Graikijoje.
Griežta taupymo politika buvo įvesta daugelyje Europos šalių. Portugalija, Ispanija ir Italija buvo smarkiai spaudžiamos mažinti įsiskolinimus ir stiprinti vidaus ekonomiką. Lietuva taip pat patyrė didžiulį nuosmukį, 2009 m. sausio 16 d. šalyje kilo riaušės ir nuožmūs susirėmimai su policija.
Namų ūkių ir verslo įmonių skolos išliko didelės, bankininkai nenorėjo skolinti, daug žmonių neteko pragyvenimo šaltinių. Desperatiškai bandant sustabdyti visą pasaulį apėmusią krizę buvo naudojami skatinimo paketai ir griežtos taupymo priemonės, tačiau pasaulinė ekonomika dar ilgai jautė katastrofos padarinius.
10 000 žmonių nusižudė sužlugdyti finansinės krizės.
19,2 TRILIJONUS grynosios vertės, JAV iždo duomenimis, 2012 m. prarado JAV namų ūkiai.
G 20 susitikimas
2009 m. balandžio 2 d. Londone antrą kartą susitiko G 20 (ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių forumas) lyderiai aptarti, kaip atgaivinti pasaulio ekonomiką.
Didžiulės katastrofos buvo išvengta, nes vyriausybės visame pasaulyje išleido milžinišką 17 trilijonų dolerių sumą pasaulio ekonomikai paremti per sankcijas ir kitas skatinamąsias priemones.
RECESIJOS PABAIGA
2009 m. vasarą JAV pramonės gamybos apimtys vėl pradėjo augti. Tai buvo džiugi žinia, nes ji aiškiai bylojo apie prasidėjusį ekonomikos augimą. Vis dėlto, nors užimtumo lygis pakilo, JAV ekonomikos atsigavimą buvo galima vertinti kaip nuosaikų. Per pasaulinį nuosmukį apie 8 mln. amerikiečių prarado darbą, ir beveik 4 mln. namų buvo susigrąžinti nuo 2007 m. sausio iki 2011 m. gruodžio.
POVEIKIS
Iš didžiųjų pasaulio ekonomikų nenukentėjo tik Australija. Kinija ir Brazilija gan greitai atsigavo. Optimizmo nestokojo Indija, o štai Rusija patyrė skaudų smūgį. Europoje padėtis išliko nestabili. Griežtos taupymo priemonės sukėlė masinius pilietinius neramumus, daug vyriausybių buvo priverstos pasitraukti. Pasaulinei ekonomikos krizei sužlugdžius daugelį pragyvenimo šaltinių, paprasti žmonės ilgai negalėjo atsigauti.
