Šeštadienio vakarą Vytautas Kasiulevičius feisbuke pasidalino Latvijos vėliava. „Profesoriau, nedarykit taip. O jau bėgau ieškoti informacijos, ar karas prasidėjo“, – kitas gydytojas jam parašė nepraėjus nė pusvalandžiui. Tokiam pasaulyje dabar gyvenam, kai pamatę vėliavą feisbuke, pirmiausia galvojame apie karą.
Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vėl svarstė Krašto apsaugos sistemos stiprinimo programą. Vėl buvo kalbama apie tai, kad karas kone neišvengiamai artėja prie mūsų. Po penkerių metų. Bet karui dar tik ruošiami popieriai, o diviziją galbūt turėsime po dešimtmečio. Šauktinių reforma, apie kurią krašto apsaugos ministras prabilo dar sausį, Seimui net nėra pateikta. Pinigų gynybos poreikiams trūksta, bet daugiau kalbame apie būrelius ir kelius.
Akivaizdu, kad nei šis prezidentas, nei ši Vyriausybė ruošiantis gintis nepadarė užtektinai. Nepadarė nė pusės to, ką galėjo. Laiko lieka mažai, bet politikų galvose – ne artėjantis karas, o politinės kovos – rinkimai.
Prezidentas Gitanas Nausėda vietoj Europos Vadovų Tarybos ir Lietuvos diplomatų priėmimo renkasi pažiūrėti krepšinį. Taivano draugas Gabrielius Landsbergis jau gerins santykius su Kinija. Geresnių santykių pradžiai ši Vyriausybė kinus prileis prie energetinį mūsų saugumą turėjusio garantuoti vėjo jėgainių parko jūroje? Tiek pasirinkimų, vertybių ir pažiūrų grynumo.
Prieš penkerius metus konservatorių kandidatu rinkimuose svarstęs būti ir save didesniu konservatoriumi už pačius konservatorius vadinęs G. Nausėda prieš antrąją kadenciją suka į priešingą pusę. Dėl paramos rinkimuose flirtuoja su socialdemokratais. Netrukus paaiškės, ar pastarieji pasiryžę šiam sandoriui. Seniai pamirštas „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis jau atvirai taip ir vadina savo santykius su į premjerus savo atvestu Sauliumi Skverneliu. Sandoriu rinkimams laimėti, nors vertybiškai niekada nė nesutarė.
Dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės sandoris kitas. Kadaise atsisakiusi stoti į Tėvynės sąjungą, kol joje yra prieš LGBT pasisakę politikai, dabar ji jau partijoje, nors homofobų joje vis dar pilna. Rastas sandoris toks – sutarta nesutarti žmogaus teisių klausimais. Ir į Seimo rinkimus vėl eis žadėdami kartu ir vakarietišką kelią, ir tradicines vertybes, uoliausiai ginamas visų homo sovieticus? Negali pasirinkti, kai tikslas – rinkimai.
Truputį į kairę, truputį į dešinę. Žingsnis į Vakarus, bet šast ir truputį į Rytus. Truputį pareigų, bet pirmiau – savi malonumai. Tokie tie politikų sandoriai.
Iš daugybės tokių kitąmet rinksimės prezidentą – ginkluotųjų pajėgų vadą. Galbūt likus vos penkeriems metams iki karo. Tiek, kiek trunka kadencija.
Tad norėtųsi išsirinkti tą, kuris, pirmiausia, supranta dabartinių pasirinkimų svarbą ir galėtų padėti Vyriausybei ruoštis gynybai, o ne trukdytų. Kuris suprastų, kokias pareigas eis. Ir dieną X nežiūrėtų krepšinio. Kuris būtų atviras, neslėptų savo sandorių ir turto deklaracijų. Nebėgiotų nuo žurnalistų lyg priešų. Kuris žinotų, kiek kainuoja ne tik mokesčių pasiūlymai, bet ir laisvė. Būtų pasiryžęs už demokratiją kautis, nesiveltų intrigose ir neitų prieš mokslą, nepažeistų taisyklių. Turėtų tikrą komandą, o ne vienadienius rėmėjus.
O jei dar turėtų tvirtas politines pažiūras ir vertybes, kurių neparduotų už nieką? Svajoju.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
