Ar jūsų lūpos yra kapas? Tai juokingas klausimas. Bet kartu provokuojantis, bauginantis, daugiaprasmis. Kodėl jo klausiu? Ką turiu galvoje?
Šis klausimas turi ištisą istoriją arba, kitais žodžiais, karjerą. Apie lūpas ir kitas kūno dalis kaip kapus yra klausęs ne vienas žinomas mokslininkas, kuriam jos seksualios, nenuspėjamos, metaforinės. Lynne Huffer yra išleidusi visą knygą pavadinimu „Ar lūpos yra kapas“, skirtą šiems klausimams. Kai kurių klausimų čia negalima užduoti, nes jie atrodytų nepadorūs arba patektų į „tik suaugusiems“ poskyrį.
Analizuodami lūpas šie tyrėjai mėgino permąstyti, ką jos reiškia seksualumo kontekste, ypač erotofobiškose visuomenėse, kuriose seksas suvokiamas kaip nenumaldomas destrukcijos apetitas. Jei klausytume amerikiečio Lee Edelmano, lūpose nuskęstų kažkieno vyriškos tapatybės idealai ir bet koks ateities įsivaizdavimas.
Lūpos turi ir politinę istoriją. Vyresni yra girdėję prezidentą George‘ą H. W. Bushą ištariant ikonišką frazę „Skaitykite mano lūpas: jokių naujų mokesčių“ (angl. Read my lips: no new taxes) 1988 metų Respublikonų nacionaliniame suvažiavime. Ši frazė buvo ironiškai ir žaismingai pasigauta ŽIV ir AIDS judėjimų aktyvistų. „Skaityk mano lūpas“ tapo matomu ir gerai žinomu organizacijos ACT UP ir kitų aktyvistų šūkiu, įamžintu daugybėje plakatų, meno kūrinių ir knygų.
Ką lūpos reiškia Lietuvoje? Juk jas judinančių tiek daug – komentaras po komentaro, nuomonė po nuomonės. Daug rėkiančių, klykiančių ir, jei naudosime įprastą pas mus retoriką, cypiančių lūpų. Froidas isteriškai juokiasi kartu su save isteriška vadinančia žinoma politike. „Mano lūpos kalba tik tiesą“, – sako ji. O tiesa kaip medus – lipniai nemaloni, skaudinanti, įžeidžianti.
Jei nesutinki su vieno ar kito žiniasklaidos korifėjaus nuomone, akimirksniu tampi „socialiniu ir politiniu infantilu“. Įprastos etiketės po intensyviai judančių lūpų šešėliu.
Pirma, žvelgiant į kalbančias lūpas (nuomonės, komentarai, pasisakymai), jose pastebi vis daugiau nužmoginimo ir infantilizavimo. Žinau, žinau, tai nieko naujo, bet paskutiniai keleri metai ir mėnesiai, atnešę siaubą keliančių karų ir karinių konfliktų, nužmoginimą ir infantilizavimą dar labiau sustiprino. Jei nesutinki su vieno ar kito žiniasklaidos korifėjaus nuomone, akimirksniu tampi „socialiniu ir politiniu infantilu“. Įprastos etiketės po intensyviai judančių lūpų šešėliu. Šios lūpos paverčia mus objektais, kurių žinojimas bevertis, neatpažįstamas ir netgi destruktyvus. Giliose gerklėse – nužmoginantys žodžiai.
Klausydamiesi kalbančiųjų, tik dar kartą įsitikiname, kad kai kurių iš mūsų gyvenimai nėra tikri gyvenimai, kad jie negali būti žmogiški, kad žodinis smurtas kasdien apgaubia mus ir skverbiasi į mūsų jautriausias kūno dalis. Kaip ir kariniuose konfliktuose atsidūrę žmonės, mes neverti nei užuojautos, nei empatijos.
Kai esi įkuriamas ten, kur gyvena tik „mažiau žmonės“, pasidarai negeidžiamas ir potencialiai neegzistuojantis arba egzistuojantis tik negatyviu pavidalu. Kaip teigia žurnalistikos grandas, lygindamas mus, feministes ir LGBTQ+ žmones, su savidestruktyviais idiotais, lietuviška homofobija mums turėtų būti neįtikėtinai gaivi ir trykštanti meile.
Antra, šios lūpos įgarsina įdomią ir menkai mums žinomą strategiją – žydraplovį (angl. pinkwashing), kai naudojantis LGBTQ+ asmenimis pridengiamos neigiamos nuomonės apie šiuos ir kitus žmones. Dar dažniau lūpas judinantys mėgina paslėpti nepageidaujamus faktus apie tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje. Jie drąsiai mojuoja vaivorykštės vėliava, nes juk lietuviška homofobija gali būti tikrąja artimo meilės išraiška, jei ją lyginsime su šalimis, kuriose vaivorykštės vėliava bus užmėtyta akmenimis. Žydraploviu naudojasi ir judėjimai, rimtais veidais platinantys neonacistinę retoriką, ir komiškai neoliberalios partijos, tokios kaip „Laisvės partija“.
Žydraplovis dažnai neatskiriamas ir nuo „vyriško pamokslavimo“ (angl. mansplaining), kai vyras jaučiasi viską geriau žinąs ir visažinio tonu aiškina moteriai, kur jos vieta. Vakarų civilizacija griūva, todėl tylėk, moterie, nes tavo lūpos neturi ateities. Šį vyriško pamokslavimo reiškinį puikiai iliustravo neseniai įvykęs skandalas Europos dailiojo čiuožimo čempionate Kaune. Civilizacija nesugriuvo, bet apiro Lietuvos čiuožimo federacijos reputacija.
Be abejo, Lietuvoje vis dar yra lūpų, kurios transliuoja erotinį kalbėjimo malonumą, ypač tiems, kurie priversti tylėti. Nors vis dėlto gerokai daugiau lūpų, besispjaudančių toksišku triukšmu, viešai skleidžiančių paskalas ir melą, bet atsisakančių priimti padarinius, kuriuos sukelia šis spjaudymasis. Perspėjimas: žinau, žinau, aprašinėdamas skriaudas, kritikuodamas toksišką triukšmą ar politizuodamas kalbėjimo malonumą, visada privalau atsigręžti į savo paties (pačių) kalbėjimo nesėkmes bei išdavystes. Kartais mano (ar jūsų) lūpos – tik žaizdų ir nevilties rinkinys.
Visi šie samprotavimai apie lūpas, žydraplovį, vyrišką pamokslavimą ir kitas grožybes grąžina prie to paties klausimo: ar jūsų lūpos yra kapas? Taip ir dar kartą taip. Lūpos kaip kapas žymi bedugnį negatyvumą, kuris kaip buldozerio variklis varo į priekį tas lūpas judinančius ir lūpomis valdžią demonstruojančius. Todėl skaitykite ne jų, o mūsų lūpas.
