Karas XXI amžiuje negali būti netikėtas. Tuo mus bandė įtikinti. Iki šeštadienio žiūrėjome į Izraelį kaip pavyzdį, kokia turi būti šalies žvalgyba, sienų apsauga, koks turi būti visuomenės įsitraukimas į gynybą, kai tarnauja visi. Pavyzdys mums buvo ir išvystytas šalies slėptuvių tinklas.
Bet karas į Izraelį atėjo netikėtai. Kariai užklupti tevilkintys vienais apatiniais „Hamas“ teroristai įsiveržė į šalį. Žvalgyba pramiegojo pasirengimą atakai. Šalis, kuri labiausiai ruošėsi karui, karą gavo netikėtai. To kaina – šimtai nužudytų ir išniekintų civilių, išprievartautų moterų, įbaugintų vaikų.
Į šipulius sudužo visi raminimai esą šių dienų pasaulyje karą pradėti žvalgybų nepastebėtam neįmanoma. Pasirodo, dar ir kaip įmanoma. Net teroristams. Ir užpulti nepasiruošusį įmanoma net viskam pasiruošusį Izraelį.
Tai ką jau kalbėti apie mus? Be to, žvalgybos apie pavojų mūsų regionui visai netyli. Atvirkščiai – visus metus jos kalba, kad nepaisant karo Ukrainoje, Rusija ruošiasi karui su NATO ir netrukus bus pajėgi jį pradėti. Ir, jokia staigmena, pirmiausia ji pultų Baltijos šalis.
Skaičiavimai, kada, šiek tiek skiriasi, bet terminas vis trumpėja. Pavasarį kalbėta apie septynerius metus, o dabar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau sako, kad puolimui Ukrainoje įšalus, pakaks ir penkerių. Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir vėl ramina. Jis sako, kad tai tėra spekuliatyvus politiko pareiškimas.
Ministras patenkintas, kad Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet bus rekordinis ir pirmą kartą viršys du milijardus eurų. Penktadalis šios sumos teks naujos ginkluotės pirkimams.
Galėtume džiaugtis, jei nematytume, kad Rusija savo puolimo biudžetą didina iki 6 proc. Bendrojo Vidaus Produkto (BVP). Jei nematytume, kad be bankų solidarumo mokesčio, iš kurio surinktų lėšų ir šiaip nespėjama panaudoti, papildomų pinigų krašto apsaugai kitų metų biudžete – vos 59 milijonai. Negalima lyginti, bet palyginkim – švietimui papildomai skirsim šešis su puse karto daugiau.
Jau praleista proga ne tik įvesti Gynybos mokestį, bet ir susitarti dėl visuotinio šaukimo. Premjerė Ingrida Šimonytė palieka šį sprendimą kitam Seimui. Dar metus nedarysime nieko.
Tiksliau, darysime būtent tai, ko daryti mums nepataria kariaujantys ukrainiečiai. Apsimesime, kad karas labai toli ir išvis negali būti netikėtas. Velsimės rinkimų kovose, ginčysimės dėl smulkmenų.
Dalis mokytojų ir toliau galvos tik apie savo kišenes ir reketuos valdžią streikais, užuot suteikę tikrą pilietiškumo pamoką ir pasakę, kad algų kėlimo gali palaukti, jei daugiau pinigų skirsime tam, kad Lietuvos vaikų niekada nereikėtų mokyti pagal teroristų programą.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
