„Kolegos, pasirašykit už seksą“, – prieš kelias savaites Seimo salėje Agnė Širinskienė spraudėsi tarp opozicijos suolų rinkdama parašus po dar vienu savo projektu. Nė vienas iš šešių parlamentarų, kurie pasirašė man matant, neatsivertė Širinskienės paduoto dokumento ir jo neperskaitė. Bet pasirašė.
Lygiai taip dabar tie patys žmonės aiškinasi esą jų parašai ant kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ginant Kinijos interesus, buvo išgauti apgaule. Šiuos parašus, paprašytas advokato Gyčio Kaminsko, šią vasarą paslaugiai surinko Seimo narys Petras Gražulis.
„Negaliu prisiminti, kad būčiau pasirašiusi būtent po tokiu tekstu. (...) Esu kalta, kad nepaskaičiau iki galo, kas ten ir kada buvo parašyta. (...) Jaučiuosi, kad mano parašas buvo išgautas apgaulės būdu“, – aiškinasi „valstietė“ Ligita Girskienė.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, anksčiau ne kartą Kiniją vadinęs strategine Lietuvos partnere ir siekęs gerinti santykius su šia šalimi, dabar taip pat pasakoja neprisimenantis, kaip pasirašė P. Gražulio atneštą dokumentą. Esą, jei ką ir pasirašė, tai visai dėl kito klausimo. Faktas vienas: jo parašas po kreipimusi į Konstitucinį Teismą yra.
P. Gražulis sako, kad nieko neapgaudinėjo. Esą tekstas buvo kolegoms išdalintas, o jei Seimo nariai pasirašo neskaitę, tai jau ne jo problema. Ir, jei taip buvo iš tikrųjų, jis šįkart teisus. Na, atsiprašau, bet kokia čia apgaulė, jei neskaitydamas pasirašai bet kokį P. Gražulio ar A. Širinskienės atneštą popierių?
Ir Lietuva čia jokia išimtis. Latvijos parlamentarai rugsėjo pabaigoje priėmė šalies Nacionalinio saugumo koncepciją. Dabar atsibudo, kad ja nuo 2026-ųjų įvedė kategorišką draudimą Latvijos visuomeniniam transliuotojui skleisti informaciją ne latvių kalba. Tai reiškia – palikti rusakalbius Latvijos gyventojus be patikrintos, patikimos informacijos ir nugrūsti juos atgal į rusišką informacinę erdvę, neduodant jokios alternatyvos. Dokumento rengėjai žurnalistams jau mėto ragelius, o parlamentarai stebisi, kaip galėjo nubalsuoti už tokią nesąmonę. Vienintelis jų pasiteisinimas ir vėl – balsavo, nors nepaskaitė.
Kuriozas tas, kad tie, kurie neskaito, dažniausiai turi tvirčiausius įsitikinimus. Čia galime prisiminti ir dėl Gyvenimo įgūdžių programos kilusias rietenas, ir pažiūrėti į pastarųjų dviejų savaičių reakcijas į Izraelio – „Hamas“ karą.
Tris dešimtmečius nieko apie vieną sudėtingiausių pasaulio konfliktų neskaičiusieji dabar dedasi visažiniais. Būtent jie drąsiausiai stoja į vieną pusę ir kitaip mąstančius deda į šuns dienas. Užuot daugiau paskaitę, jie pasirašo net už civilių žudymą. Randa visokių pateisinimų smurtui ir neapykantai.
Mokslininkes Ievą Koreivaitę ir Eglę Murauskaitę, kurios bando paaiškinti gilesnes konflikto priežastis ir istorinį karo kontekstą, tuoj pat apkaltina parama teroristams. Komentaruose po ilgais jų tekstais tėškia: tai jums reikia į reivo vakarėlį Izraelyje, kuriame „Hamas“ išžudė šimtus žmonių. Kas tai, jei ne grasinimas susidoroti ir neapykantos kalba?
Tokiame pasaulyje, kuris neskaito, bet greitai rašo ir pasirašo, nekęsti tampa lengviau nei suprasti, o taikai sugriauti gali užtekti antraštės. Pirmos klaidinančios žinios apie susprogdintą Gazos ligoninę. Melagingo laiško apie bombą mokykloje. Arba P. Gražulio popieriaus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
