Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys šiomis dienomis turėjo pasijusti it benamis. NATO valstybės generolas, kuriam tektų svarbiausia misija užpuolus priešui, gyvena sūnaus bute, nes nuomai sostinėje sukrapštyti valstybė neskiria nė 500 eurų. Panašiai tiek, kiek kai kurie tėvai skiria savo vaikams studentams nuompinigių. Ir dabar tenka aiškintis, teisėta tai ar ne.
„Galiu, aišku, stotyje, galiu gatvėje, po palapine“, – dramos elementų įneša kariuomenės vadas, kai tenka komentuoti „15min“ žurnalistų atskleistą tiesą. O dramos čia reikia mažiausiai. Keturių žvaigždučių generolui, gebančiam strategiškai žiūrėti į mūšio lauką, derėtų praplėsti savo akiratį – nuo teisės iki moralės.
V. Rupšys nemato nieko bloga nuomotis butą iš sūnaus už valstybės skirtus pinigus. Jei tai ir būtų tūkstantį kartų teisėta ir akmenyje iškaltas leidimas, leisti uždirbti savo sūnui yra savęs nuleidimas į „čekiukų“ herojų lygį. Didelė dalis jų irgi manė viską darantys teisėtai. Kol neišaiškėjo kita tiesa.
Kariuomenės vadui turi būti keliami aukščiausi reputaciniai reikalavimai, nes jis yra geopolitiniame dėmesio centre ir bet koks nuokrypis gali būti įvertintas kaip silpnumo ženklas. Valstybės ir jos armijos vado pažeidžiamumo ženklas.
Gali būti, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) irgi nepamatys nieko smerktino V. Rupšio veiksmuose. Bet kokias ataskaitas į sostinę šiandien rašo ambasada Latvių gatvėje? Kad korupcijoje skendi ne tik ginklų prašytojai Ukrainoje, bet ir jų rėmėjai Lietuvoje. Nuvilnijęs triukšmas negalėjo būti nepastebėtas ir sąjungininkų sostinėse, net jei tai kalba apie valstybei niekingus 445 eurų.
XVI amžiuje LDK kariuomenių vadai etmonai gyvendavo pilyse, o juos visą parą saugodavo atskiri būriai. Gink Dieve, kad miegančio karvedžio kas nors nepažadintų kalaviju. Ką turime praėjus šimtmečiams, kai už sienos alsuoja karas? Sūnaus butas daugiabutyje kažkur Vilniaus pakraštyje. Kilus invazijai ne darbo metu, didysis karvedys, žiūrėk, imtų ir užstrigtų kokiam kamštyje pakeliui į Vilniaus centrą.
Tai gal tikrai verta Šv. Ignoto gatvėje statyti palapinę. Ir taip viešai parodyti, kaip valstybė rūpinasi ir saugo savo kariuomenės vadą. Arba vietoje vienos haubicos nupirkti kuklius apartamentus su langu į Kariuomenės būstinę.
Ir baisu pagalvoti, kaip su žurnalistais bendrautų kariuomenės vadas, jei sulauktų aštrių klausimų karinės invazijos ar provokacijos metu? Ar sugebėtų išlaikyti šaltą protą tada? Apie tai spėlioti nesinori ir taikos metu, gęstant generolo žvaigždutėms.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
