Šis farsas jau ir neturėtų stebinti. Vien tik pripažinti net ir laisvas Ukrainos teritorijas savomis, reikia begalinio kvailo įžūlumo. Organizuojami „rinkimai“ net ir jau tik ką išlaisvintoje teritorijoje, pvz., sunaikintame Rabotine, rodo, kad Kremliaus banditai visiškai susipykę su tikrove.
Bet ar tikrai susipykę? Kaip ten sakė A. Hitleris? „Norite minios simpatijų, sakykite jiems pačius kvailiausius, pačius naiviausius dalykus.“ Šis patarimas išties paveikus Lietuvoje taip pat vis artėjant mūsų rinkimams.
Kremliaus dezinformacijos mokykla neklysta: visuomet atsiras kvailių, kurie arba dėl kvailumo, arba dėl neapykantos savo valstybei pasiruošę tikėti, kad Lietuvą valdo „laikinoji teritorinė administracija“. Tikslinė farso grupė neapsiriboja pačios Rusijos gyventojais, su jais viskas aišku. Rusijos viešosios ir slaptosios tarnybos imasi aktyvių priemonių plauti Vakarų ir BRICS organizacijos narių smegenis. Sunku nėra, nes sovietai plovė jų smegenis dešimtmečiais.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir buvusi kanclerė Angela Merkel tik keli pavyzdžiai. Daugelį metų plaunant tuos smegenis istorinis melas virsta istorine tiesa. Taip atsitiko 1944–1986 metais su demokratinės Švedijos požiūriu į Baltijos valstybių okupaciją. Pažvelgus į to meto žemėlapius, Baltijos valstybių, kaip nepriklausomų subjektų, nebeliko. Visai teritorijai vienas pavadinimas – SSRS. Informacijos apie Baltijos valstybes nebeliko ir švietimo politikoje. Pavyzdžiui, iki 1980 metų Lietuvos pavadinimas buvo painiojamas su Italija:
„Var kommer ni ifrån?“ („Iš kur esate?“)
„Från Litauen.“ („Iš Lietuvos.“)
„Från Italien?“ („Iš Italijos?“)
Kremlius kartoja sovietinį Vakarų visuomenių kvailinimo modelį jam laikinai okupavus dalį Ukrainos teritorijų. Visokio plauko „referendumai“ ir „rinkimai“ gaminami konvejeriu. Štai šių metų rugsėjo 23 dieną Rusijoje vyks neva rinkimai. Nieko naujo, tiesą sakant. Nuo 2014 metų Rusija rengia nelegalius referendumus ir tiek pat nelegalius rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste, Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių dalyse, o nuo 2022 metų – Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionų teritorijose. Rusijos imperijos režimo vykdomi „rinkimai“ prieštarauja tarptautinės teisės normoms ir Ukrainos konstitucijai.
Skaitydamas informaciją apie vykdomų „rinkimų“ farsą, nori nenori prisimeni sovietų okupacijos laikus, kai „rinkimai“ baigdavosi komunistų partijos pergale, nes už ją vis balsuodavo 99,99 procentai sovietų imperijos gyventojų. Nors, reikia pastebėti, to meto visuomenėje „rinkimai“, Gegužės 1-osios ir kitos komunistinės „šventės“ buvo siejamos su proga nusigerti. O nusigėrus pasakoti antisovietinius anekdotus.
Čia vienas toks: „Rinkimų dieną rinkėjas gavo biuletenį, tačiau užuot įmetęs į balsadėžę pradėjo jį skaityti. „Ką tu darai?“ – grėsmingai jo paklausė civiliais drabužiais vilkintis „stebėtojas“. „Noriu žinoti, už ką balsuoju“, – atsako rinkėjas. Išraudęs iš pykčio „stebėtojas“ sušunka: „Ką, ar tu nežinai, kad rinkimai slapti?!“ Vyresnioji karta taip pat pamena gąsdinimus, grasinimus susidoroti, mesti lauk iš darbų, studijų atsisakius dalyvauti demonstracijų parodijose, „rinkimuose“ ir panašiai.
Kremliaus dezinformacijos mokykla neklysta: visuomet atsiras kvailių, kurie arba dėl kvailumo, arba dėl neapykantos savo valstybei pasiruošę tikėti, kad Lietuvą valdo „laikinoji teritorinė administracija“.
Vis tik Ukrainos atveju vyksta ir tiesioginis fizinis susidorojimas su atsisakiusiais dalyvauti rinkimų farse. Rusijos okupacinės administracijos priverstinai verbuoja Ukrainos piliečius, naudojamas šantažas, bauginimai, priverstinis pasų išdavimas, Ukrainos asmens tapatybės dokumentų keitimas į Rusijos. 2022 m. netikras referendumas parodė, kad Ukrainos piliečiai atsisako dalyvauti tokiuose renginiuose, todėl 2023 metų rugsėjį Rusijos okupacinė valdžia planuoja griebtis jau pasiteisinusios taktikos: surengti „rinkimus vietoje“ ir „balsavimą“ ištempti kelioms dienoms. Vykdydama rinkiminę veiklą aktyvių karo veiksmų metu Rusijos okupacinė valdžia kelia pavojų Ukrainos okupuotų teritorijų gyventojams. Tarptautinė bendruomenė turėtų pripažinti okupuotų Ukrainos teritorijose vykdomų „rinkimų“ rezultatus neteisėtais.
„Rinkimų“ organizatoriams turėtų būti taikomos tarptautinės sankcijos ir jie turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Užsienio stebėtojų dalyvavimas okupuotose teritorijose turėtų būti paskelbtas neteisėtu. Šie asmenys iš tikrųjų tampa valstybės agresorės nusikaltimų bendrininkais.
„Rinkimai“ okupuotose teritorijose pažeidžia JT chartiją, Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, todėl nė viena Rusijos neva renkamoji institucija neturi būti pripažinta teisėta. Rusija imasi dar vieno triuko:
okupuotose teritorijose apgyvendina Rusijos gyventojus, kad tie galėtų dalyvauti „rinkimuose“.
Vykdydama karą prieš Ukrainą, Rusija, naudodamasi karo ūku, vykdo intensyvią demokratijos atšaukimo politikos kampaniją laikinai užimtose teritorijose.
Vykdydama karą prieš Ukrainą, Rusija, naudodamasi karo ūku, vykdo intensyvią demokratijos atšaukimo politikos kampaniją laikinai užimtose teritorijose. Kaip ir minėjau, tai daroma pagal sovietinį-stalinistinį modelį nesibodint prievartos, šantažo, žudynių. Visa tai turi būti dokumentuojama visai taip pat, kaip tai darydavo mūsų disidentai sovietų okupacijos laikais. Dėl JAV sąmoningai pernelyg lėto kapstymosi iš neeskalacijos politikos užsitęsęs karas Ukrainoje rodo, kad jam psichologiškai Vakarai niekaip nesugeba pasiruošti, todėl mes šiandien gyvai matome tai, kas mūsų lauktų Ukrainai pralaimėjus prieš Rusijos banditus.
Mes Lietuvoje turime imtis prevencinių priemonių prieš tokius galimų okupantų veiksmus okupacijos atveju. 1940 metų Rusijos imperijos sovietų pavadinimu Lietuvos okupacija sukėlė šoką nepasiruošusiems Lietuvos gyventojams. Neturiu pagrindo teigti, kad mūsų laukia istorijos pasikartojimas, bet turime ruošti visuomenę, kaip elgtis panašiomis aplinkybėmis.
Teisingai sakoma ir vis kartojama, kad norint taikos reikia ruoštis karui. Tas pat, kai kalbame apie pasiruošimą ir neginkluotomis priemonėmis gintis nuo galimų okupantų demokratijos naikinimo politikos. Kad šis scenarijus neišsipildytų, turime padaryti viską, kad kuo greičiau Ukraina ir jos demokratija laimėtų. Viena iš pergalių – jokiais būdais nepripažinti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos okupantų „rinkimų“ farso.
