Šiandien Vilniuje turėtų gerokai pakilti devynių medžių vertė. Lyg kokie akcijų kursai po reikšmingo įvykio.
O toks įvykis bus. Protestuotojai apstos skverelį J. Basanavičiaus gatvėje, kurio centre – išgarsėję medžiai, bet ir čia augusio rašytojo Romaino Gary paminklas. Klevo, šešių kaštonų, uosialapio klevo ir kaukazės slyvos vertingosios savybės padidės skalėje nuo pjautinų iki gerbtinų.
Kilus dar vienam visuomenės nepasitenkinimui dėl pjūklui pasmerktų medžių, kultūros ministras Simonas Kairys išsikvietė Kultūros paveldo departamento vadovą Vidmantą Bezarą.
Tą patį, kuris taip pat suteikė leidimą kirsti tuos nelemtus „pohuliankos“ medžius. Ir kuris sutinka su medžius kirsti norinčios vyninės logika – medžiai ardo pastatą. Na, tai kas, kad pastato savininkas – Turto bankas – apie tai nė neužsiminė. O ir savivaldybė naujos ekspertizės neužsakė.
Nepanašu, kad S. Kairys perkalbėjo ministerijai pavaldžios institucijos vadovą, tačiau apie medžių vertę prabilo. Pasak jo, kartais medžių vertingosios savybės atsiranda iš visuomenės reakcijų ir lūkesčių.
Kitaip tariant, jei ne aktyvistai, tarp kurių ir žinomi visuomenėje žmonės, medžių vertingąsias savybes galbūt aptarinėtų tik koks malkų supirkėjas ar kūrikas. Šie visuomenės nariai medienos vertingąsias savybes vertina kitu kampu.
Iki kilusio šaršalo medžius kaip malkas jau regėjo ne tik Kultūros paveldo departamentas, juos kirsti pasiryžę verslininkai ir kai kurie kiti specialistai.
O ir savivaldybė, nesutikusi su sprendimu kirsti, pakluso teismo sprendimui, neskundė jo. Teisme gali ginčytis arba gali stabdyti visą procesą, kaip ketina padaryti Generalinė prokuratūra.
Bet neapsimesti, kad, žinok, viską čia padarėme, leidimai visi gauti, o medžiai net nesaugotini.
Kultūros ministras, sėdintis vos už keliasdešimt metrų nuo devynių medžių, tik dabar prabilo apie vertingąsias skvero savybes. Lyg anksčiau ta vertė buvo nepastebima.
Neseniai nuo pjūklo virtęs sveikas ąžuolas Ceikinių gatvėje supykdė visus – nuo studento iki prezidento. Bet savo pasiekė – dabar verslininkai geriau devynis kartus pamatuos, o dešimtą – pjaus.
Nes juk ir J. Basanavičiaus gatvės medžiai galėjo ramiai kristi, nes sprendimas yra – jie nesaugotini. Lyg būtų piktžolės tarp gėlių, o J. Basanavičiaus gatvė – ne UNESCO, o sarginio šuns saugojama.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
