Kai Rusijos oro pajėgų pilotas Dmitrijus Mišovas gegužės mėnesį ramiai vaikščiojo Vilniaus gatvėmis, dvi savaites mūsų pareigūnai nė neįtarė, kur jis yra ir kaip jis čia atkeliavo.
Jei ne pabėgusio piloto interviu BBC, gal ir šiandien nieko apie jį nežinotume – karo veiksmuose dalyvavęs rusas ramiai atvyko iš Latvijos. Tačiau šiandien D. Mišovas ir toliau ramiai gyvena viename bute ir laukia, kada Lietuva jam suteiks prieglobstį. Gal net ieško darbo nuotoliniu būdu. Nors vidaus reikalų sistemos pareigūnai neneigia, kad jo atvykimas gali būti ir provokacija prieš NATO viršūnių susitikimą.
O tokių provokacijų niekada netrūko. Ir netrūks ateityje. 2020 metų pradžioje Vilniaus oro uoste nusileido privatus lėktuvas, iš kurio išlipo asmuo su Jevgenijaus Prigožino pasu. Lėktuvas priklausė tikrajam „Wagner“ vadeivai, tačiau po Vilniaus centrą pasiblaškė į jį panašus antrininkas.
Vakar Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė, kad šeštadienį rusų teisėsaugai atlikus kratas „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge, buvo rastas būtent tas pats pasas, kuriuo į Vilnių atvyko į J. Prigožiną labai panašus asmuo. Beje, po mėnesio jis vėl apsilankė Vilniuje, vėl kirto sieną ir fotografavosi prie ministerijų ir Seimo. Vakar VSD konstatavo – tai buvo „Wagner“ surengta informacinė ataka.
Šeštadienį grupuotėms smogikams keliaujant Maskvos link, Latvija paskelbė nutraukianti bet kokių vizų išdavimą rusijos piliečiams. Tą pakartojo ir pirmadienį. Estija šeštadienį taip pat skubiai paskelbė stiprinanti sienos apsaugą. O Lietuvos siena ir taip yra griežčiausiai sustiprinta, sako Pasienio vadas Rustamas Liubajevas. Tačiau šeštadienį atskiro pareiškimo Lietuva neišgirdo.
Tikrasis J. Prigožinas šiandien yra vos už mažiau nei 200 kilometrų nuo Vilniaus. Tačiau humanitarinės vizos rusijos piliečiams, kitaip nei Latvijoje, ir toliau išdavinėjamos. Seimas iki šiol negirdi dalies visuomenės raginimo visiškai uždaryti sieną rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė taikyti tokius pačius ribojimus patekti į Lietuvą rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Seimas atmetė šią idėją, tarsi į Lietuvą bandytų patekti tik nuo režimo bėgantys baltarusiai. Šiandien jie gali į Lietuvą atvykti, net įsigyti nekilnojamo turto. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys mano, kad sankcijos jiems yra sušvelnintos.
Šiandien jau aišku, kad „Wagner“ kariai, nestoję į rusijos kariuomenės gretas, bus persekiojami. Tą jau patiria jų artimieji, o Sirijoje rusų kariškiai šią savaitę keturis „vagnerovcus“ suėmė.
Žinant, kaip rusijoje ar Baltarusijoje štampuojami pasai visomis pageidautinomis pavardėmis ir pilietybėmis, kiek reikės laukti, kad smogikai pasibelstų į Lietuvą su politinio prieglobsčio prašymais? Kaip bėgantys nuo režimo dėl savo įsitikinimų?
Prisidengę kitomis pavardėmis ir pilietybėmis. O gal vykdantys provokaciją, kaip tai nutiko su J. Prigožino antrininku Vilniuje 2020 metais.
Žiūrėkime į realybę – iš Minsko į Vilnių per parą autobusų išrieda panašiai tiek, kiek iš Klaipėdos į sostinę – 18. Jau nekalbant apie tuos šimtus baltarusių, kurie iki pasienio atmina dviračiais ir sieną kerta pėsčiomis. Jie visi atkeliauja legaliai, dažniausiai vedini tik komercinių interesų – kažką pirkti, parduoti ar užsidirbti nelegaliai.
Bet kylant neramumams rusijoje, prieglobsčio prašytojų tik daugės. Ir tada jau gali būti per vėlu aiškintis, kurie yra tikri, o kurie apsimetėliai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
