Viena vertus, LSDP penkių punktų programa kviečia griežtai kovoti su korupcija regioniniuose LSDP skyriuose. Nesąžiningiems skyrių nariams teisingai nurodyta grąžinti visus pavogtus pinigus į savivaldybių iždą. Kita vertus, Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus nereikalaujama prisiimti politinės atsakomybės už jo ir partijos narių piktnaudžiavimą kompensacijomis. O galėjo pasiūlyti laikinai apleisti politinius postus partijoje.
Nesinori manyti, kad siekiama pakartoti Ingridą Šimonytę 2.0 (premjerė užsispyrusiai gynė ministrę Jurgitą Šiugždinienę). Mero, kaip partijos pirmininko pavaduotojo, politinės atsakomybės klausimas liko neišspręstas. Jokių kalbų apie politinę ir asmeninę atsakomybę, kai valdančioji TS-LKD verčiasi per galvą, purtoma nesuvokiamų, neatsakingų politinių viražų, nešančių valstybę ne į viršų, bet į dugną. Dar daugiau: Lietuvos savivaldybių merai vėl išrinko M. Sinkevičių Lietuvos savivaldybių asociacijos pirmininku, nes dauguma merų priklauso socialdemokratų partijai.
Įvykis istorinis: Lietuvos merai ne tik neprisiėmė atsakomybės už ydingą sisteminį lėšų pasisavinimą iš visuomenės kišenės, bet, išrinkę nevienareikšmiškai besielgiantį kolegą, spjovė į veidą visuomenei, pasiilgusiai aukščiausių politikų standartų.
Ar M. Sinkevičius nejaučia gėdos žinodamas, kad jį parėmė odioziniai ir sovietinio mentaliteto BBD tipo dinozaurai – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Ričardas Malinauskas?
Galima šį įžūlumą nurašyti slaviškai Lietuvos istorijai, niekaip neleidžiančiai atsikratyti korumpuoto mentaliteto. Bet gi tai būtų tik pusė tiesos. Kolega apžvalgininkas Paulius Jurkevičius konstatuoja, kad toks pats lėšų vagystės modelis savivaldybių tarybose egzistuoja Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje. Tarp mūsų, katalikų, šnekant, suprantu, kodėl sustojama prie pietinės Europos, kurios korupcijos kultūra nuo Romos imperijos laikų iki šios dienos nė kiek nepakito.
Siūlau, visgi, pažiūrėti į protestantišką Skandinavijos etiką, kuria, net ir į menkiausią korupciją, akurat, remiasi Skandinavijos socialdemokratų požiūris. Komentaro pabaigoje pasidalysiu pavyzdžiu, rodančiu, kaip Švedijos savivaldybės išsprendė savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimą, užtikrinantį visišką kompensacijų skaidrumą. Nieko išradinėti nereikia – copy / paste ir įgyvendinti Lietuvoje.
Esant politiniam nestabilumui, Lietuvai, mūsų visuomenei, reikalingi lyderiai, nebijantys ir nevengiantys atsakomybės. Sprendžiant iš simpatijų LSDP, gera visuomenės dalis linkusi pasitikėti ir patikėti socialdemokratais. Deja, politinės atsakomybės kontekste, LSDP parodė politinę nejautrą pačiame „kvitų skandalo“ įkarštyje. Skandalo, supurčiusio politinę sistemą iš pagrindų.
Pasitikėjimui politikais, pačiam žodžiui „pasitikėjimas“, gresia tapti keiksmažodžiu. Gaila, kad socdemai nutylėjo partijos ir Seimo nario Algirdo Syso įžvalgas, kurioms negaliu nepritarti: „Kai patenki į tokią situaciją, geriausias dalykas – atsistatydinti ir įrodyti, kad tu nekaltas ar tave nepagrįstai apkaltino. Man tokių veiksmų etalonas – Vytenis Andriukaitis. Jis buvo labai žiauriai apkaltintas kyšio ėmimu, bet padėjo mandatą, atsistatydino, nuėjo į teismą, įrodė, prokuroras gavo atsistatydinti, mat iš tribūnos apkaltino kyšio ėmimu, buvo priverstas sumokėti vieną centą ir t. t. Tai doro politiko sprendimo kelias. Jeigu tai velsis vis ilgiau ir nebus atsakymų, nuo to bus ir pačiam Mindaugui blogiau, ir partijai.“ (LRT.lt, 2023-05-25)
Kodėl, mano supratimu, paslysta lygioje vietoje? Ir kaip tik tuo metu, kai buvo galima pakelti politiko etikos kartelę nuo grindjuostės, daužant sau krūtinėn, esą mes, socdemai, dabar jau grąžinsime pasitikėjimą politikais? Ypač kai buvo galima šauniai pasinaudoti auksine proga – darbais, o ne žodžiais partijai susižerti dar didesnius reitingus, parodyti, kad LSDP pasikeitė iš pagrindų? Drąsa partijoje imtis nepopuliarių veiksmų – tikro lyderio požymis. Juk, atleiskite už šią banalybių banalybę, norint įtikinti visuomenę patikėti tavimi, reikia pradėti nuo savęs.
Ir tais „nuo savęs“ laikais priimti skaudūs, bet būtini sprendimai, leidę partijai bent jau iš dalies pradėti atsikratyti buvusios korumpuotos ir komunistinės nomenklatūros. Bet tik iš dalies, mat reikėjo imtis rimtų ideologinių reformų visose savivaldybėse. Siūliau ne kartą imtis ryžtingesnių veiksmų, kelti reikalavimus skaidrumui, net siųsti ideologinį „desantą“ – švietimo kampaniją visuose skyriuose, kad žmonės bent susipažintų su socialdemokratine ideologija, kur pabrėžta nulinė tolerancija korupcijai, kuri tiesiogiai grasina pagrindiniam socialdemokratijos postulatui – solidarumui ir socialiniam teisingumui. Tačiau atsakymas buvo vienas, vis kartojamas pastaruosius penkerius metus: negalime, nes nuo partijos atšoks dar daugiau skyrių. Ir čia, turint prieš save penkių punktų kovos su korupcija arba / ir tolerancija korupcijai programą, pagaliau suvokta, kad atėjo laikas nustoti bijoti nuosavo šešėlio. Arba šešėlio LSDP skyriuose. Drąsus, savalaikis sprendimas.
Todėl sunku suprasti logiką M. Sinkevičių palikti partijos pirmininko pavaduotoju – žmogus kaip vijurkas sukosi nuo visuomenės reikalavimo parodyti savo ir giliai įklimpusių bendrapartiečių išlaidas, taip vengta prisiimti atsakomybę. O juk reikėjo pačiam M. Sinkevičiui metams paimti time out nuo postų partijoje ir kitur, bet taip neatsitiko. Nors, būtų pagalvojęs ir apie savo, kaip profesionalaus politiko, ir apie šviesią partijos ateitį, būtų pasirinkęs laikinai trauktis. Juolab, pats M. Sinkevičius sakė, kad kėdžių nesilaiko. Kita vertus, LSDP pirmininko pavaduotojas taip pat sakė, kad pats sprendimo trauktis nesiims: „Tegul sprendžia partija.“
Ar M. Sinkevičius nejaučia gėdos žinodamas, kad jį parėmė odioziniai ir sovietinio mentaliteto BBD tipo dinozaurai – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir Ričardas Malinauskas?
Ar žmogus bijo prisiimti atsakomybę, todėl permeta atsakomybę partijai, ar tik man taip subjektyviai pasirodė? Na, atleiskite, bet pakanka TS-LKD ir ministrės pirmininkės, bijančios prisiimti atsakomybę, todėl lipti ant tų pačių grėblių socialdemokratams nepatarčiau. Jei kas nors partijoje nori M. Sinkevičių matyti Lietuvos ministru pirmininku, tegul daro viską, kad joks šešėlis nekristų nei ant partijos, nei ant M. Sinkevičiaus.
Taip, suvažiavimas – aukščiausias LSDP valdymo organas. Sprendimas M. Sinkevičių, neatlaikiusį išbandymo atsakomybe, palikti LSDP pirmininko pavaduotoju, rodo, kad partijos nariai, neatmetant vadovų, negeba protingai įvertinti pagarbos politiko etikai. Velniai griebtų, skandinavų socialdemokratai geba, o mūsiškiai vis dar viena koja įstrigę „stepas po stepo“, „aš nekaltas, aplinka kalta“ žaidime, brangiai kainuojančiame visiems iki vieno!
Na taip, liūdna tiesa, visi Lietuvos politikai kilę iš korupcijai tolerantiškos visuomenės sluoksnio, tai akivaizdus faktas. Vis dėlto, džiugina, kad korupcijos (kaip sunkios ydos) suvokimas išaugo tiek, kad nenoras taikstytis su korupcija iš koto verčia vyriausybes. Ir ypač politikus, maniusius, kad jūra vis dar iki kelių. Darančius viską, kad politiko etikos kartelė būtų laikoma netoli grindjuostės.
Neslėpsiu, esu socialdemokratinės pasaulėžiūros šalininkas, todėl ateityje noriu matyti socialdemokratus, formuojančius kitą vyriausybę. Kuo daugiau bus balsuojama už socdemus, tuo mažiau, formuodama vyriausybę, LSDP bus priklausoma nuo karbauskininkų ir skvernelininkų. Vien tik ši priežastis turėtų versti socdemus tapti šventesniems už Romos popiežių.
Šiandien žodžiai „pasitikėjimas“, „politinė ir asmeninė atsakomybė“, pati socialdemokratinė ideologija – neišsemiama aukso gysla politinei partijai, norinčiai susigrąžinti žmonių pasitikėjimą. Jis nėra neapčiuopiamas, nėra koks nors utopinis miražas. Į prarastą pasitikėjimą partijomis atvedė ir toliau veda nuolat iškylantys korupcijos skandalai. Pagaliau smogė dar vienas, jis būtų neįmanomas Skandinavijoje. Todėl vien tik žodžiais jau nieko neįtikinsi. LSDP vis dar turi laiko savo žodžius paversti darbais, tik reikia šiek tiek daugiau nebiurokratinės drąsos, juk kalbama apie valstybę ir jos žmonių gerovę, kur korupcija ir tolerancija jai turėtų būti prilyginama Tėvynės išdavimui. Ar klystu?
P. S. Dalijuosi Švedijos savivaldybių tarybos narių apmokėjimo modeliu. Iš esmės, modelis visoms savivaldybėms vienodas. Savivaldybių politikai gauna atlygį ir kompensaciją už negautas pajamas (posėdžiams vykstant darbo metu). Taip užtikrinamos išmokos pensijai, sveikatos draudimui. Atlygis mažinamas, kai posėdžiai praleidžiami. Taip pat kompensuojamos kelionės, automobilių statymas. Komunikacijos įrankius skiria savivaldybė. Išlaidos turi būti pagrįstos kvitais ir sveiko proto ribose. Kvituose visada turi būti nurodytas mokėtojas, data ir t. t.
