Mašina sustoja prie blokposto, prie lango pribėga devynerių – dešimties metų berniukas (tikras) su žodžiais „Šlovė Ukrainai“, ir iš salono akimirksniu turi atskrieti atsakymas „Didvyriams šlovė“. Ne ilgau kaip dešimt sekundžių trunka žinias ir įsitikinimus patikrinanti tirada, greit klausimas ir žaibiškas atsakymas. „Tautai šlovė – mirtis priešams“, „Ukraina – svarbiau visko“ ir, žinoma, kad „Putin – Chuilo“. Čia jau nebe keiksmažodis, čia – parodija kaip Jungtinės Tautos nenorinčių pavirsti žmonių nuosprendis.
Testas „Slaptažodis“ įveiktas, galima važiuot toliau. Patrulis atrodo patenkintas „sustabdytų“ užsieniečių atsakymų greičiu ir tikslumu, jis atiduoda pagarbą, pats, nors ir neprašo, gauna saldainių. Šalia blokposto haubica. Berniukų pasidaryta iš medžio šakų ir senų padangų.
Taip žaidžia karą kare karo vaikai. Kol jų tėvai iš Bachmuto savo mamoms meluoja, kad yra poligone, o ne fronte. Kol patys stebisi, kaip leido sunaikinti Ukrainos kariuomenę. Ir patys jie – ankstesniems savo netoliaregiams arba prorusiškiems politikams, arba tokiems pat vakarams.
Padaugėjo ir pranešimų apie pageidaujančius, kad su jais Lietuvoje kalbėtų rusiškai – girdi, vis tiek suprantat, tai ko čia apsimetinėjat, būkit svetingi, būkit tolerantiški. Kalbos inspekcija čia sublizgėjo norėdama išmokyti pabėgėlius iš Ukrainos valstybinės kalbos, nes, taip, įstatymai visiems vienodi.
Nes vakarai leido užpulti Ukrainą, ir leido rengtis tokiam planui Rusijai ne vienerius metus. Toleruodami jos treniruotes Gruzijoje ir Kryme. Toleruodami melus Jungtinėse Tautose ir bet kokiose kitose tarptautinėse platformose, taip pat ir apie ujamus rusakalbius, tarsi rusiškai kalbantis žmogus yra kažkokia kitokia, geresnė už kitus vertybė.
Lietuvoje pastaruoju metu rusų kalbos daugėja. Yra rusiškai kalbančių karo pabėgėlių ukrainiečių, yra ir pasitraukusių iš Rusijos, kai joje pasidarė nebepatogu gyventi. Padaugėjo ir pranešimų apie pageidaujančius, kad su jais Lietuvoje kalbėtų rusiškai – girdi, vis tiek suprantat, tai ko čia apsimetinėjat, būkit svetingi, būkit tolerantiški. Kalbos inspekcija čia sublizgėjo norėdama išmokyti pabėgėlius iš Ukrainos valstybinės kalbos, nes, taip, įstatymai visiems vienodi. Tik sąlygos nelabai, jei lyginsim persikėlusius iš Rusijos ir karo bėgles, tikrai daugiausiai moteris, kurių vyrai ir sūnūs kariauja prieš užpuolusius rusus.
Iš vienos pusės, keli faktai nesunkiai su vos šiek tiek pastangų gali apaugti gandais ir taip tarnauti rusofobijai. Jeigu kiekvieną skambinantį ir norintį kalbėti rusiškai verslai pasiųstų paskui rusų laivą. Galima, žinoma, su tokiu skambinančiu ir neišdidžiai pasikalbėti, bet tuomet nereiktų stebėtis, jei greitai pripras, taip yra buvę. Pasiųsti irgi galima, bet irgi nereik stebėtis, kad už tai vadins fašistais, šitaip irgi yra buvę – reikia būti tam tinkamai pasiruošus. Bet iš tiesų, mokant rusiškai juk galima paaiškinti, kokioj šaly žmogus yra ir kur galėtų baigtis jojo pageidavimai. Jeigu iš antro karto nesupras ir neatsisakys kai kuriems įprastų pretenzijų, tada jau galima ir siųsti. Jei principai ir laisvė brangesni už pinigus. Sakysit, kaip atskirti, ar ne ukrainiečiai arba jiems norintys padėti skambina, arba užėję kalba rusiškai? Pradėkit pokalbį kaip tas berniukas netoli Kramatorsko – nuo „Šlovė Ukrainai“. Ir sužinosit labai greitai. Nė dešimties sekundžių neprireiks.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
