Atėnų AEK krepšininkas Mindaugas Kuzminskas FIBA čempionų lygos pusfinalyje nežaidė nė minutės, tačiau geros nuotaikos, bendraudamas su Lietuvos žurnalistais Badalonoje, neprarado.
Brolį Saulių Vilniaus „Ryto“ sirgalių eisenoje pastebėjęs lietuvis šmaikštavo, kad jam prigriebė Lietuvos marškinėlius, kurie turnyro finale leistų palaikyti visus – ir sostinės komandą, ir M. Kuzminską, ir Luką Lekavičių.
Ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, kad dvi autsaiderėmis laikytos finalo ketverto komandos susitiks turnyro finale – „Rytas“ pirmajame pusfinalyje 87:69 įveikė Tenerifės „La Laguna“ krepšininkus, o antrajame AEK 78:65 palaužė Malagos „Unicaja“ ekipą.
Taip pat skaitykite
Po rungtynių su žiniasklaida bendravęs M. Kuzminskas teigė, kad būtent su „Rytu“ norėjo susitikti finale.
„Labai gražu, džiaugiamės. Jei eiti į finalą, tai būtent prieš „Rytą“ ir norėjau. Manau, kad nuo to Lietuvos krepšiniui tik geriau, tai labai smagu. Nugalės stipriausias“, – su šypsena veide teigė M. Kuzminskas.
Pats krepšininkas trečiadienį atskleidė, kad sezono metu bendravo su sostinės ekipos atstovais dėl galimo persikėlimo į Lietuvą. Dabar M. Kuzminską ir „Rytą“ keliai suvedė kiek kitokiu būdu – įvyks mūšis dėl Čempionų lygos titulo.
M. Kuzminsko teigimu, AEK pergalę pusfinalyje prieš „Unicaja“ nulėmė sirgaliams ne itin patrauklus krepšinis.
„Pagrindinė užduotis buvo tiesiog neleisti jiems įsižaisti, kad nebūtų taškų lenktynių. Manau, kad pirmoje pusėje žiūrovų akiai nebuvo gražios rungtynės: taškų nedaug, daug pražangų, daug tokio klampaus krepšinio. Kažkiek ir sekėsi – nepataikė daug laisvų metimų, būkime sąžiningi, nes nežaidėme ir mes savo geriausio krepšinio“, – pusfinalio paveikslą piešė Lietuvos krepšininkas.
Prieš finalo ketvertą M. Kuzminskas svarstė, ar gali pasikeisti jo vaidmuo komandoje – šį sezoną lietuvis žaidžia mažiau, o vaidmuo kol kas svarbiausioje sezono kovoje ne tik nepasikeitė, bet ir dar labiau sumenko.
„Čia trenerio reiktų klausti, – apie nepasirodymą ant parketo sakė M. Kuzminskas. Aš vis dar tikiuosi (šypsosi). Galite atkreipti dėmesį, kad per minutės pertraukėles šokinėju, niekada negali žinoti, kas rungtynėse įvyks. Bet laimime, mano pozicijoje ir apskritai visi žaidėjai žaidžia gerai, tai palaikau iš visos širdies, nes visuomet yra daug geriau nežaisti laiminčioje komandoj nei nežaisti pralaiminčioje.“
Paklaustas, ar tokia branda ir susitaikymas su vaidmeniu ateina kartu su patirtimi, M. Kuzminskas sutiko.
„Taip, iš tikrųjų. Nežinau, gal jei būtų 25 metai, LKL rungtynės ir treneris pasodintų, aš nežaisčiau, tai galbūt taip nesielgčiau (juokiasi). Bet su patirtimi ateina supratimas, kad gali būti tas finalo ketvertas paskutinis ir nuo to tik bus komandai geriau. Bandau, prie trenerio sėdžiu, kiek galima pastebėti iš savo pusės, žaidėjams kažką patarti. Komanda yra komanda, galbūt taip iš mano pusės dabar skamba, nes aš tokioje situacijoje esu, bet iš tikrųjų taip ir galvoju“, – pasakojo M. Kuzminskas.
AEK krepšininkas įsitikinęs, kad Vilniaus „Ryto“ pergalė prieš Tenerifės „La Laguna“ nebuvo netikėta.
„Nenustebino. Šiandien kaip tik kalbėjau su Luku (Lekavičiumi) ir sakiau, kad „La Laguna“ ir „Unicaja“ yra favoritai, bet visiškai nenustebčiau, jeigu būtumėme finale ir mes. Jos geros komandos, o serijoje gal būtų sudėtingiau, bet finalo ketverte... Abi komandos pateko kaip autsaiderės ir bus labai gražu, ypatingai, kai tiek „Ryto“ sirgalių susirinko, tiek mūsų. Vien dėl to tas finalas tampa šiek tiek įdomesnis“, – džiaugėsi krepšininkas.
M. Kuzminskas su žurnalistais taip pat aptarė brolio palaikymą Vilniaus „Rytui“, finalo reikšmę ir visą Atėnų AEK kelią finalo link.
– Giedrius Žibėnas sakė, kad finalas gali būti gyvenimą keičiančios rungtynės. Jei pavyktų laimėti šią taurę, ką ji jums reikštų?
Vyšnia ant torto. Nežinau savo karjeros ateities, bet ji eina į pabaigą. Tokį titulą laimėti vis tiek smagu. Matome, kiek atvažiavo ir iš Atėnų, ir iš Vilniaus, krepšinis žmonėms rūpi, šita lyga žmonėms rūpi ir tas yra įdomu.
– Pažįstate savo sirgalius, pažįstate „Rytą“, nebijote, kad gali būti šiek tiek kibirkščiuojama tarp aistruolių tribūnose?
– Bijau, bijau. Reikia būti protingiems ir sąmoningiems, ypač lietuviams, nes graikai yra tikrai karšti. Dienos pabaigoje tai – tik krepšinis.
– Kokia jūsų reakcija į „Ryto“ sirgalių minią?
– Pavyko užmesti akį. Mano sūnėnas yra didelis „Ryto“ sirgalius, brolio sūnus. Mačiau, kaip brolis „Ryto“ eisenoje žygiavo, šaunu, gražu.
– Kokius marškinėlius brolis užsivilks šeštadienį?
– Aš jam atsivežiau Lietuvos marškinėlius, kad galėtų palaikyti visas puses: ir Luką, ir mane, ir „Rytą“.
– Tai neturi AEK marškinėlių?
– Turi, bet manau, kad ateis su Lietuvos.
– Mindaugai, kuo šis AEK geresnis už tą, kuris pernai liko trečias Čempionų lygoje?
– Nemanau, kad mes kažkuo geresni. Aš manau, kad „Unicaja“ šiemet prastesnė. Pernai žiūrint vaizdo peržiūras tiesiog nerandi silpnų vietų, atrodo, kad nuostabiai žaidžia. Paliko nemažai jų žaidėjų, teko kalbėtis su ten dirbančiais, atmosfera neišliko tokia pati. Matome, kad banguojančiai žaidžia ir dabar ta banga buvo jų nusileidusi.
– Kaip jums pavyko atkeliauti iki pat finalo?
– Kartais mes tarpusavyje kalbame, kad nesuprantame kaip laimime. Bet labai paprastai žaidžiame antrą sezoną iš eilės: nei pas mus startinis penketas visus metus keičiasi, nei kažkokių derinių naujų, bet tiesiog yra didelis pasitikėjimas iš trenerio, gana maža rotacija. Ir kai esame Čempionų lygoje ir Graikijos lygoje, nėra tų rungtynių per daug, nėra tų kelionių per daug, tas labai pasiteisina.
