Teko girdėti spėjimų, kad Lietuvos klimatas taps nebetinkamas gyventi ir galime tapti klimato migrantais. Šios kalbos nepagrįstos. Per artimiausius šimtą metų to tikrai neatsitiks, greičiau priešingai – bėgantiems nuo nepalankių klimato sąlygų tapsime vis patrauklesniu kraštu.
Lietuvos geriamo vandens resursai turėtų išlikti pakankami, žiemos tampa mažiau atšiaurios, tad būsime šalis, galėsianti priimti dėl klimato kaitos priverstus migruoti tolimųjų kraštų gyventojus. Ar norėsime juos įsileisti, kokia įtampa kils šalies viduje – kiti klausimai, ateities problemos, su kuriomis dar susidursime. Labiausiai tikėtina, kad dėl pabėgėlių šylantis planetos klimatas kels tiesioginę grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.
Jei seniau visuotinį atšilimą dažnas įsivaizdavo kaip malonų pašiltėjimą, greičiausiai nesusimąstyta, kad tam tikrose pasaulio dalyse atšilimas gali tapti perkaitimu. Atsiras vis daugiau vietų, kuriose tiesiog nebus įmanoma gyventi. Dideli žemės plotai taps nebetinkami žemdirbystei, o juose įsikūrę žmonės bus priversti kraustytis ten, kur yra darbo ir galima išmaitinti šeimą. Kai kurias teritorijas užlies Pasaulinis vandenynas, tad gyvenantys pakrantėse bus priversti trauktis. Kitus kraustytis privers geriamojo vandens trūkumas ar dažnėjantys pavojingų orų sukelti gamtos reiškiniai.
Kiek žmonių dėl pasikeitusio klimato turės persikelti, išsikraustyti ar pabėgti iš savo gyvenamų vietovių, priklausys nuo klimato kaitos intensyvumo ir daugybės kitų, dar sunkiau numatomų veiksnių. Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos sukeltų padarinių migruoti iš savo šalies bus priversti 200 mln. žmonių, arba 2,5 proc. dabartinės žmonių populiacijos. Tai gana optimistinis skaičius – pagal pesimistinį scenarijų, iki amžiaus vidurio gyvenamąją vietą turės pakeisti apie 1,2 mlrd. žmonių.
Klimato kaita itin kompleksiškas reiškinys, kurio ryšiai siekia ir kasdienybę, ir valstybinės, tarptautinės reikšmės procesus. Klimato pokyčių lemiami scenarijai, dėl kurių kas nors ryžtasi arba yra priverstas palikti savo šalį, nebūtinai linijiniai. Dažnai kintantis klimatas yra tik pirmasis judintojas. Nuo pasikeitusio klimato, pirmiausia veikiančio apsirūpinimą maistu ir vandeniu, iki klimato pabėgėlių arba migrantų painus ir ilgas kelias. Iš pirmo žvilgsnio šiuos du veiksnius apskritai gali būti sudėtinga sieti.
Labiausiai tikėtina, kad dėl pabėgėlių šylantis planetos klimatas kels tiesioginę grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui.
Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. pasaulio gyventojų nėra nieko girdėję apie klimato kaitą. Nėra žinoma, kiek Sirijos karo pabėgėlių yra susidūrę su klimato kaitos terminu, tačiau būtent besikeičiantis klimatas glaudžiai susijęs su pilietiniu karu Sirijoje.
Viduržemio jūros regionas yra vienas tų, kuriame per paskutinius 40 metų sausringumas smarkiai didėjo. Tarp labiausiai paveiktų patenka ir Sirijos teritorija. 2006–2010 m. Siriją alino beprecedentė šalies istorijoje sausra. Per ją daugybė žemdirbyste užsiimančių sirų neteko pragyvenimo šaltinio ir buvo priversti kraustytis į miestus, kur iš kaimo vietovių per kelerius metus atvyko apie 1,5 mln. žmonių. Kylančios maisto kainos, didėjantis skurdas ir aštrėjanti trintis tarp skirtingų etninių grupių kėlė vis daugiau įtampos, kol 2011 m. prasidėję protestai prieš diktatorių Basharą al-Assadą peraugo į pilietinį karą.
Žinoma, tai supaprastinta įvykių schema, karo priežasčių gerokai daugiau, tačiau Sirijos karą tyrinėjantys mokslininkai nevienareikšmiškai teigia, kad būtent besikeičiančio klimato nulemta sausra ir paspartino konfliktą. Milijonas žmonių iš Sirijos pabėgę į Europą niekada nebus laikomi klimato pabėgėliais. Ženevos konvencijoje pabėgėlio statusas apibrėžiamas gana griežtai. Pabėgėliu žmogus laikomas, kai išvyksta iš šalies, kurioje politinė situacija nebekontroliuojama. Klimatas kartais vadinamas „tyliuoju žudiku“ todėl, kad jo poveikis ne visada audros pavidalo, dažnai lėtas, netiesioginis ir tik užaštrina esamą problemą.
Kintantis klimatas gali keisti resursų pasiskirstymą, nualinti vienus kraštus, šalia esančias teritorijas padaryti palankesnes gyventi ir užsiimti ūkine veikla. Kai temperatūra per aukšta ir trūksta vandens, o tai kasdien patiria šimtai tūkstančių žmonių, klimato kaita iš gamtos fenomeno virsta socialiniu ir ekonominiu reiškiniu.
Dėl karinių konfliktų ar didėjančio maisto nepritekliaus iš šalies privesti kraustytis žmonės – tik dalis JT prognozuojamo pabėgėlių skaičiaus. Kita klimato migrantų grupė – nebeturėsiantys kur gyventi, nes gyvenamąsias vietoves apsems vandenynas. Dabar prognozuojama, kad Pasaulinio vandenyno lygis pakils 30 cm iki 2050 m. ir apie 60–70 cm iki šimtmečio pabaigos. To pakaks, kad Maldyvai, Tuvalu, Maršalų salos, Kiribatis ir Nauru atsidurtų po vandeniu. Daugiausia, 0,5 mln. žmonių, šiuo metu gyvena Maldyvuose. Dabartiniais skaičiavimais, iki 2100 m. bus apsemta 77 proc. Maldyvų salų teritorijos, tad didžioji dalis gyventojų turės išsikelti.
Dar daugiau žmonių gyvena ne salose, bet pakrantėse, kurias taip pat veiks kylantis vandens lygis. Indonezijoje pakrantės zonoje gyvena arti 300 mln., Bangladeše tik šiek tiek virš jūros lygio įsikūrę 150 mln. žmonių. Kintanti kranto linija neabejotinai visuose žemynuose skatins išorines ir vidines migracijas.
Pasaulio banko (PB) ataskaitoje nurodoma, kad vidines migracijas arba perkėlimus (angl. displacement) per artimiausius 30 metų patirs 216 mln. žmonių. Jie bus priversti migruoti savo šalių viduje, kai dėl besikeičiančio klimato neteks pragyvenimo šaltinio, namų arba jų aplinka taps nebetinkama gyventi. Migracijos intensyvėjimas turėtų pasireikšti artėjant 2030 m. ir stiprėti iki pat amžiaus vidurio. Daugiausia žmonių, pasak PB, bus priversti persikelti iš Užsachario Afrikos, kurioje atsiras 86 mln. vidinių klimato migrantų. Rytų Azijos bei Ramiojo vandenyno regione persikelti turės 49 mln., Pietų Azijoje 40 mln., Šiaurės Afrikoje 19 mln., Lotynų Amerikoje 17 mln., o Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje 5 mln. žmonių.
Migracijos ir pabėgėliai yra vienas sunkiausiai numatomų klimato kaitos padarinių, todėl, kiek realūs šitie skaičiai, sužinosime tik tada, kai ateis prognozuotas metas. Migracijų procesai vyko visoje žmonijos istorijoje, tačiau žemėje, kurioje gyvena 8 mlrd. žmonių, migruoti galima nedaug kur, mažai kas nori migrantus įsileisti. Didžiulė ir dar didėjanti žmonių populiacija pirmą kartą persidengia su kintančio klimato problema.
