„Kaip buvau, kaip esu, taip ir liksiu širdyje liberalu“, – penktadienį tapęs socialdemokratu pareiškė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir šį savo perbėgimą dar drįso pavadinti vertybiniu pasirinkimu.
Savo partijai dūrį į nugarą su Laisvės partija suorganizavęs Mykolas Majauskas irgi dedasi nesuprantantis, ką blogo padarė. „Atėjau į Seimą su Tėvynės sąjunga, tikiuosi ir toliau dirbti su Tėvynės sąjunga“, – sako jis. Bet su partijos vadovybe kalbėtis ir jos savo nekaltumu įtikinti nė neateina. Demonstratyviai „nesuspėja“ ir į balsavimą dėl Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijos.
Kas ta partinė drausmė ir vertybės, kai matai nesunkiai tapsiąs antru Viktoru Pranckiečiu. Tuo, kurį griežta partijos ranka meta iš posto, ir kuriam čia pat saugų tinklą tiesia politiniai priešininkai.
„Esame priversti tapti vieno režisieriaus kuriamo asmeninio keršto spektaklio įkaitais“, – anuomet, „valstiečiams“ verčiant Karbauskio pasitikėjimą praradusį Seimo pirmininką V. Pranckietį, apgailestavo G. Landsbergis.

Dabar jis pats lipa ant to paties grėblio. M. Majauskas jau žino, kad apie jį ne tik opozicija, bet ir Laisvės partija, ir liberalai kalbės panašiai. Kaip apie kankinį, papuolusį kerštingų partijos pirmininko ir premjerės nemalonėn.
Mes taip nesitarėm, galės piktintis G. Landsbergis ir rodyti į peržengtus koalicijos sutarties rubikonus. Bet ta ir bėda, kad koalicijos sutartyje nieko konkretaus nesusitarta. Liberalai ir Laisvės partija norėjo derėtis iki smulkmenų, buvo prirašę šimtus konkrečių punktų, bet konservatoriai išsireikalavo į tris puslapius telpančios sutarties.
Dabar sako: ir toji sulaužyta. Bet persirašyti nieko nesiūlo. Patys sau paburbėjo dėl išdavystės ir klausimas esą uždarytas. Tik Laisvės partija ir liberalai uždaryti nieko nenori. Jau rado krūvą punktų, kuriuos pamynė didysis koalicijos brolis ir tikisi rimto pokalbio.
Į tokį pokalbį konservatoriai kol kas nepakviečia. Oficialiai koalicijos sutarties sulaužymo nefiksuoja. Bijo, kad pasiūlius patikslinti sutartį ir visą koaliciją gali tekti burti iš naujo, nes mažieji partneriai antrą kartą nesutiks nesutarti klausimais, kurie svarbūs jiems?
Pagal raidę – koalicija, o širdyje – opozicija, tuoj galės sakyti Laisvės partija, jei pamatys, kad bendrų vertybių, kaip koks Grubliauskas, su tariamais kankiniais ir socialdemokratais turi daugiau.
Prieš akis dar dveji Seimo metai ir dveji tarpiniai rinkimai, parodysiantys, ar rinkėjams nors kiek rūpi politinė drausmė ir nuoseklumas, ar tinka ir tokia vertybinė vaivorykštė.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ



