Kur du konservatoriai, ten trys mūšiai, galėjo pagalvoti Lietuvos pilietis, praėjusią savaitę stebėjęs viešojoje erdvėje pasipylusias antraštes. Kasčiūnas dūrė Anušauskui, tas atsikirto, Majauskas smogė Vyriausybei, Landsbergis Majauskui parodė atviras frakcijos duris.
Kol opozicija vargsta ieškodama priekabių nešimonytiškai dosniam biudžeto projektui, konservatoriai šaudosi politiniame trileryje. Politologai turi ką veikti. Vėl porina, kad tai esą tik vidinės ambicijų kovos, nes vienas neišvažiavo į Audito rūmus, o kitas netapo ministru.
Gal ir taip, gal yra ir asmeninių nuoskaudų, bet šios dvi situacijos, mano galva, turi ir kitą bendrą vardiklį. Į kovą prieš Vyriausybę stojo ne šiaip kas, o parlamentinių komitetų pirmininkai. Ir jų argumentai truputį panašūs. Vienas siunta, kad ministras nesiteikia derinti žingsnių, kaip Lietuvoje greičiau dislokuoti Vokietijos brigadą. Kitas pyksta, kad biudžetą Vyriausybė surašė pasislėpus nuo Seimo.
Kitaip tariant, nei Kasčiūnas, nei Majauskas nemano, kad Seime jie tik tam, kad pritartų viskam, ką paduos Vyriausybė. Nori, kad ji iš tiesų būtų Seimui atskaitinga, kaip ir turi būti pagal įstatymus.
O ministrai atsiskaityti Seimui nori tikrai ne visi. Štai Anušauskas, pats anksčiau vadovavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, tapęs ministru parlamentarizme išvis nebemato prasmės.
Kasčiūnas dūrė Anušauskui, tas atsikirto, Majauskas smogė Vyriausybei, Landsbergis Majauskui parodė atviras frakcijos duris.
„Kai turime tokių kolegų, net opozicijos nereikia“, – praėjusią savaitę siuto jis, sulaukęs Kasčiūno paprasčiausio kvietimo komitete aptarti Vokietijos brigados dislokavimo klausimą. Pasak Anušausko, komiteto posėdžiuose dalyvauti jam iš viso nebūtina, nes juose esą nėra jokio turinio, tik viešieji ryšiai.
Ir dar pridėjo esą vienintelė jo klaida kalbant apie Vokietijos brigados dislokavimą buvo ne pareiškimas, kad užtenka jos permetimo per dešimt dienų, o karinių techninių dalykų minėjimas žmonėms, „kurie neturi ar turi nedaug supratimo“. Paprastai tariant, visus išvadino kvailiais.
Tik ar tikrai jis vienas protingas? Ir ar tikrai pasikalbėti ministrui su Seimo komitetu nėra apie ką? Pagaliau, kodėl ministras nė nebemini datų, kada brigada iš tiesų galės būti dislokuota Lietuvoje?
Kas domėjosi, žino, kad dar liepą jis teigė, kad reikia staigiai keisti įstatymus, antraip dar mažiausiai ketverius metus infrastruktūros Vokietijos brigadai priimti Lietuvoje niekaip nebus, nes vien tiek užtruks biurokratija. Anušauskas žadėjo, kad per spalį Seimas sutrumpins projektavimo terminus iki pusmečio. Bet dar nieko nėra padaryta. Nei terminai sutrumpinti, nei projektuoti pradėta.
Žadėti įstatymų projektai tik spalį pasiekė Vyriausybę. Vieninteliame likusiame šio mėnesio Seimo posėdyje jų pateikimo nebus – nėra numatyta. Tai reiškia, kad infrastruktūros vokiečių kariams šiemet nė projektuoti pradėti nebesuspėsim. Tokiu atveju protingas ministras pats eitų į Seimą prašyti skubos. Prašytų komiteto padėti. Kartotų, kad esam nusprendę brigadą čia vietoje turėti 2025-ųjų liepą, tad turime suktis greičiau.
Bet pagalbos prašyti keblu, kai pasaulį dalini į sekėjus arba kvailius. Tada kyla visokių minčių apie būdus, kaip saviems uždrausti biudžetui teikti pasiūlymus, kaip parlamentinę kritiką lyg kokius feisbuko komentatorius išmest iš draugų ar išvis užblokuoti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
