Per tris dienas visą Ukrainą užkariauti svajojęs Vladimiras Putinas septintą karo mėnesį nutarė paskelbti užkariautų keturių Ukrainos apskričių aneksiją. Galėjo tą patį spektaklį suvaidinti dar vasarą. Net žemių tada kontroliavo daugiau.
Tai kodėl dabar? Nes jau supranta, kad Rusija Ukrainoje daugiau niekur nebepasistūmės, o tik trauksis? Štai todėl Putinas ir bando iš paskutiniųjų įtvirtinti bent tokius laimėjimus vėl grasindamas, kad va dabar tai jau tikrai gins užgrobtuosius visomis priemonėmis, suprask, ir branduoliniu ginklu.
Tik nereikia mūsų gąsdinti. Ukraina seniai nieko nebijo. Nors pavasarį Zelenskis kalbėjo, kad sutiktų su taikos sutartimi be Krymo ir pusės Donbaso, dabar visos kalbos apie bet kokias derybas baigtos. Kol Putinas vaidina patetišką aneksijos šventę be šypsenų, Ukrainos kariai drąsiai žengia į Lymaną ir stumiasi Chersone taip faktiškai kasdien mažindami aneksuotų teritorijų ribas. O lendlizo programa dar tik pradeda veikti.
Jungtinių Amerikos Valstijų politikai ir tie jau nieko nebijo. Drąsiai sako, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje, jei radiacija pasiektų Lenkiją ar kitą NATO šalį, sulauks ne šiaip griežto atsako, o bus laikomas ataka prieš NATO. Reiškia, tokiu atveju suveiks 5-asis straipsnis ir NATO pilna koja stos į karą ginti Ukrainos. Štai čia tai tikras ultimatumas Rusijai.
O ką tokiame kare turėtų ji? Kuo dar galėtų pagąsdinti pasaulį? Koks ultimatumas liko Rusijai be nuolatinių grasinimų branduoliniu ginklu? Visi matom, kad antroji pasaulio armija jau nugalėta. Paskelbus mobilizaciją, į mūšius stoja trečiojo pasaulio armija. Apskurusi, apginkluota likučiais, girta tiek, kad vos į autobusą įsiropščia. Kurios kariai mušasi tarpusavyje dar nepasiekę fronto ir nepamatę mirties.
Vietoj kokybiškų tvarsčių – tamponai, vietoje turniketų – virvutės, kuriomis pats sau nepadėsi. Vietoje modernių kareivinių – seni lageriai ir apdergtos lauko išvietės. Svaičiojimai apie žūtbūtinę kovą su supuvusiais Vakarais net savo narodo nebeįtikina eiti į karą, ką jau kalbėti, kad tokia suneštine armija išgąsdintum NATO.
Belieka tik paskutinis koziris – atominė bomba. Ir kas iš jos? Ja Kyjive valdžios nenuversi ir Sovietų Sąjungos tikrai neatkursi. Bet dar daugiau drąsos NATO šalims įpūsti tikrai gali.
O tada kas? Su šita patrankų mėsos kariuomene rizikuoti eiti prieš NATO – štai čia būtų tikroji Rusijos savižudybė. Ar Putinas jai ryšis, netrukus ir pamatysim. Pasirinkimų jam liko nedaug. Ir panašu, kad visi jie galiausiai veda į Rusijos mirtį. Anksčiau ar vėliau. Panaudojus atominį kozirį, ar tik išžudžius šimtus tūkstančių šalies vyrų beprasmiame ir jau pralaimėtame kare.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
